Draudimo bendrovė „Gjensidige“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nuo rugpjūtį šėlusios stichijos nukentėjusiems žmonėms jau atlygino daugiau 1,3 mln. eurų už jų būstui, automobiliams ir kitam turtui padarytus nuostolius. Statistika rodo, kad didžiausią žalą visose Baltijos šalyse padarė krušos ledėkai ir gūsingas vėjas.
„Didžiąją dalį klientų jau pasiekė draudimo išmokos už audros metu padarytą žalą. Nukentėjo ne tik žmonių būstai, bet ir transporto priemonės, nusiaubtos viešosios erdvės, sužeisti gyvūnai. Daugiausiai buvo apgadinti namų fasadai bei jų apdailos detalės, krušos ledėkai šįkart išsiskyrė dydžiu, todėl jų kritimas suniokojo pastatų stogus, langus, automobilių kapotus ir stiklus, netgi automobilių salonus. Krušos užkluptos transporto priemonės nukentėjo ne tik stovėjimo vietose, bet važiuodamos keliais ar sustoję kelkraščiuose“, – pasakoja draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak draudimo bendrovės atstovės, dėl rugpjūčio mėnesį šėlusios audros dvigubai išaugo gamtos stichijų vidutinė žala, kuri dabar sudaro apie 2500 eurų.
Didžiausių nuostolių šiemet atnešė kruša, kuri iki šiol tik nežymiai pažeisdavo automobilių kapotus ar stogų dangą. Šįkart kruša atnešė dešimtis tūkstančių nuostolių, pavyzdžiui, kiaurai sukapodama septynis vienos sodybos pastatų stogus. Kai kurių klientų nuostoliai sudarė nuo 30 iki 40 tūkst. eurų.
Draudimo bendrovės duomenimis, visose šalyse daugiausia nuostolių atlyginta privatiems bei verslo klientams, apsidraudusiems turto draudimu. „Nukentėjo ne tik privatūs asmenys, bet ir verslo sektorius bei valstybinės įstaigos. Apgadintas įmonės automobilių parkas, sandėlis, ugdymo ir medicinos įstaigos. Draudimo išmokos skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių“, – kalba V. Katilienė.
Ekspertės teigimu, rudens sezonas išsiskiria kritulių, ypač lietaus, kiekiu, todėl žmonės turėtų iš anksto apsisaugoti nuo šiam metų laikui būdingų gamtos rizikų. „Rudenį pasitaiko, kad krentantys lapai užkemša lietaus nubėgimo sistemas ir lietaus vanduo nespėja nutekėti. Sutapdinti (plokšti) stogai tampa „baseinais“ ir tokiu būdu vanduo per įvairias angas sunkiasi į pastatų vidų, o žala padaroma ir viduje esančiam turtui. Šlaitinių stogų vanduo pradeda tekėti fasadais bei juos apgadina”, – sako draudikė.
Pasak V. Katilienės, pasitaiko atvejų, kai stogo dangoje esančios lietaus nuvedimo įlajos užsikemša. „Tada nereikia net stichinio lietaus, kad ant stogo susidarytų „baseinas“. Pagal taisykles, stogai reguliariai turi būti prižiūrimi, lietvamzdžiai valomi, įtartinos siūlės pertepamos izoliacine medžiaga, patikrinama, ar parapetai gerai pritvirtinti. Šiuos darbus pastatų savininkai turėtų atlikti bent kartą per metus, deja, dažnai susirūpinama per vėlai, laiku nesiimant prevencinių priemonių“, – teigia V. Katilienė.
Draudimo bendrovės atstovė įvardija ir svarbiausias priemones, kuriomis žmonės turėtų pasirūpinti rudenį:
1. Apsaugokite stogą: Pasitikrinkite būsto stogą ir užtikrinkite, kad jis būtų sandarus. Pastatų stogai turi atlaikyti liūtį be jokių pratekėjimų. Jei pastebėjote stogo pažeidimus, nedelsdami juos sutvarkykite.
2. Įvertinkite lietaus nutekėjimo sistemų būklę. Svarbu užtikrinti, kad liūtis nesiveržtų per stogą ar langus. Lietaus nutekėjimo sistemos nukreips vandenį nuo pastato.
3. Sutvarkykite nuotekų sistemą. Užtikrinkite, kad ji būtų nepriekaištingai pralaidi. Nuotekų užsikimšimas gali sukelti vandens kaupimąsi ir nutekėjimus į būstą.
4. Skirkite dėmesio sodui. Venkite aukštų, senų medžių ar kitų objektų, kurie gali sugadinti pastatus siaučiant gamtos stichijai.
5. Pasirūpinkite žaibolaidžiais. Apsaugokite būstą nuo elektros išlydžių, kuriuos gali sukelti žaibas.
6. Saugokite elektros prietaisus: Elektronikos įrenginius išjunkite iš elektros tinko ir laikykite juos aukštai, kad išvengtumėte pažeidimo, jei vanduo patektų į garažą ar būstą.
7. Atsakingai planuokite remontą: Jei planuojate atnaujinti būstą, įsitikinkite, kad naudojate liūtims atsparias medžiagas ir konstrukcinius sprendimus.