Lietuvos gyventojai, rūpindamiesi gera savijauta, dažniau nei latviai ir estai dėmesį skiria fizinei sveikatai bei profilaktiškai lankosi pas gydytojus. Tačiau mūsų šalies žmonės rečiau nei kitų Baltijos šalių gyventojai dalyvauja sveikai gyvensenai skirtuose – bėgimo ar ėjimo – renginiuose. Norėdami pasirūpinti savimi, Lietuvos žmonės dažnai sutelkia dėmesį į asmeninį laisvalaikį – daugiau laiko skiria pomėgiams: knygų skaitymui, muzikos klausymuisi ir kelionėms.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
Tyrimo duomenimis, beveik 4 iš 10 Lietuvos žmonių, norėdami pagerinti savijautą, pasineria į malonius laisvalaikio užsiėmimus – knygų skaitymą, muziką, keliones. Tokį dėmesio sau būdą renkasi 45 proc. Estijos ir 34 proc. Latvijos gyventojų.
„Rasti laiko sau šiuo itin aktyviu gyvenimo laikotarpiu yra nelengva, tačiau būtina. Kelionės yra laikas, kuomet galime visą dėmesį skirti tiems žmonėms, kurie mums yra svarbiausi – šeimai ir vaikams. Skaičiai rodo ir gilią Baltijos šalių gyventojų tradiciją, kuo daugiau laiko praleisti su artimais žmonėmis. Knygos ir muzika – laikas vienumoje, bet jo žmonėms taip pat labai reikia, kad jų savijauta būtų kuo geresnė”, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Profilaktiniai sveikatos patikrinimai – vis populiaresni
Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai, lyginant su latviais ir estais, dažniausiai, rūpindamiesi gera savijauta, kreipiasi į gydytojus bei vyksta į profilaktinius sveikatos patikrinimus. Taip elgiasi 31 proc. Lietuvos, 25 proc. Estijos ir 23 proc. Latvijos gyventojų. Mūsų šalyje dažniau į medikus kreipiasi vyresni nei 55 metų žmonės – Panevėžio, Kauno ir Vilniaus miestų gyventojai.
„Visuomenėje vis dar vyrauja tendencija, kad Lietuvos gyventojai pagalbos ieško tiktai susirgę ir tik maža dalis visuomenės narių jau yra įgudusi sekti, prižiūrėti ir domėtis savo sveikata. Tai reiškia, kad į medikus, neturėdami jokių nusiskundimų, žmonės kreipiasi dar pakankamai mažas visuomenės dalis. Visgi nereikėtų pamiršti, kad svarbu stengtis užbėgti ligoms už akių ir įvairius susirgimus aptikti ankstyvoje stadijoje arba nustatyti dar neprogresavusius sveikatos pakitimus“, – pataria V. Katilienė.
Jos teigimu, žmonės turėtų aktyviai dalyvauti ir valstybės finansuojamose profilaktikos programose. Lietuvoje jų yra penkios: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos. „Mūsų duomenys rodo, kad iki šiol žmonės profilaktiškai dažniausiai konsultuojasi su šeimos gydytojais bei atlieka skydliaukės, vitamino D, kalio, magnio bei vėžio žymenų tyrimus, renkasi išsamias moters ar vyro ištyrimo programas”, – vardija draudikė.
Draudimo bendrovės duomenimis, sveikatos draudimo profilaktinėmis paslaugomis naudojasi tik penktadalis apdraustųjų, tiesa, bemaž dvigubai daugiau nei pernai ar užpernai.
Aktyvus laisvalaikis daugumai nepatrauklus
Tyrimo duomenys rodo, kad psichine sveikata labiausiai rūpinasi Estijos gyventojai (33 proc.), o Lietuvoje ir Latvijoje emocinei savijautai dėmesį skiria po 29 proc. apklaustųjų.
„Emocinė sveikata ir savijauta yra lygiai tokia pat svarbi kaip fizinė būklė. Mūsų skaičiai rodo, kad 15 proc. Lietuvos žmonių darbdavys apmoka emocinės sveikatos specialistų konsultacijas. Tai dar nėra paplitusi praktika, tačiau tikėtina, kad tokio darbdavio elgesio sulaukę darbuotojai jaučiasi vertinami ir jų nekamuoja baimė prarasti darbą ar poreikis slėpti savo sunkumus nuo darbdavio. Kita dalis žmonių į psichikos specialistus kreipiasi savarankiškai ir tokiu būdu užtikrina savo gerą emocinę sveikatą”, – tvirtina V. Katilienė.
Tyrimo duomenys rodo, kad ketvirtadalis Estijos gyventojų periodiškai lankosi sporto klube arba reguliariai sportuoja namuose, taip elgiasi 21 proc. lietuvių bei 19 proc. latvių. Tuo tarpu bėgimo ir ėjimo renginiuose dažniausiai dalyvauja Latvijos žmonės (11 proc.), lietuviai – pasyviausi (7 proc.).
Tyrimo duomenimis, po 11 proc. Estijos ir Latvijos gyventojų bei 9 proc. mūsų šalies visuomenės narių dėl geresnės savijautos nesiima jokių priemonių.
Reprezentatyvi „NielsenIQ“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos 16-64 metų žmonių apklausa buvo atlikta šių metų balandį, apklausiant po 1600 kiekvienos Baltijos šalies respondentų. Tyrimo paklaida – 2,45 proc.