Tyrimas: didžiausia Lietuvos verslininkų baimė – prarasti sukauptą turtą

23.05.2017

Naujausi pranešimai

  • 17.12.2024
    Audros nuostoliai didėja kas valandą: nuplėšti stogai, išgriautos tvoros, sudaužyti šiltnamiai ir nupūstos kepsninės
    Daugiau
  • 16.12.2024
    Apledėjusi kelio danga: kas gali apsaugoti vairuotojus ir pėsčiuosius
    Daugiau
  • 09.12.2024
    Prieššventinis laikotarpis – išbandymas emocinei sveikatai: kaip ja pasirūpinti
    Daugiau
Daugiau naujienų

Lietuvos ir Latvijos verslininkams nerimą kelia skirtingi dalykai: mūsų šalies verslo atstovai labiausiai bijo prarasti savo turtą, o kaimyninėje Latvijoje bendrovių vadovai baimę jaučia dėl jų šalies ekonominių sąlygų. Tai parodė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta verslo atstovų nuomonės apklausa.

Tyrimo duomenimis, 13 proc. Lietuvos verslininkų bijo, jog praras savo sukauptą turtą arba jis bus sugadintas, 11 proc. apklaustųjų nerimauja dėl ekonominių sąlygų Lietuvoje, 10 proc. respondentų baiminasi jų verslą ištiksiančių nelaimių, 9 proc. – verslo partnerių ir trečiųjų šalių veiksmų bei darbuotojų nusižengimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad tik 7 proc. Lietuvos verslininkų bijo dėl jų versle naudojamų technologijų saugumo ir galimybės prarasti jų veiklai svarbius duomenis. Tuo tarpu 6 proc. jaudinasi dėl politinės sistemos nestabilumo mūsų šalyje.

„Analizuojame Lietuvos verslo atstovų situaciją, kuri, tyrimo duomenimis, pastaraisiais metais mūsų šalyje pasikeitė iš esmės. Prieš ketverius metus mūsų šalies verslininkams didžiausią nerimą kėlė ekonominės sąlygos ir įstatymų, reglamentuojančių verslą, pokyčiai. Tuo tarpu dabar, pagal atliktą tyrimą, šie veiksniai didžiausią nerimą kelia kaimyninės Latvijos verslo atstovams“, – komentuoja draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Tyrimas parodė, kad bendrovių vadovai Estijoje, kaip ir mūsų šalyje, daug mažiau nerimauja dėl ekonominių sąlygų. Šioje šalyje ekonominė aplinka nerimą kelia 11 proc. verslininkų, kai prieš ketverius metus šis rodiklis siekė net 37 procentus.

M. Jundulo teigimu, tokie Baltijos šalių verslininkų baimių skirtumai nulemti labai įvairių faktorių: ekonominės situacijos, valstybės požiūrio į verslininkus ir sudaromų sąlygų verslui, teisėsaugos sistemos bei korupcijos lygio. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ vadovas atkreipė dėmesį, kad Latvijos verslo atstovų nepasitenkinimas jų šalies ekonominėmis sąlygomis yra daug didesnis nei kitose dvejose Baltijos šalyse ir tai rodo, kad Latvijoje verslą žmonės kuria kur kas atsargiau arba net ieško kitų rinkų. Neabejotinai tai atsiliepia ir bendrai ekonominei situacijai, ir šalies augimui.

Pasak „Gjensidige“ vadovo, verslo vadovai apie draudimo apsaugą susimąsto netgi rečiau nei didžioji dalis mūsų ir kaimyninių šalių gyventojų. Investicijos ir sukauptas turtas verslo atstovų segmente yra didžiausios, tačiau verslininkai yra didelėje rizikos zonoje negrąžintinai visa tai prarasti, nes nepasirūpina turto apsauga nuo sunaikinimo.

Reprezentatyvi verslininkų apklausa Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atlikta lygiomis dalimis apklausiant daugiau nei 600 respondentų visose trijose Baltijos šalyse. Ją atliko bendrovė „Spinter tyrimai”.