Upėse, mariose ir ežeruose jau galima pamatyti plaukiojančius katerius, jachtas bei pramoginius laivus. Prasidėjęs laivų navigacijos sezonas kartu atneša ir vandens transporto priemonių susidūrimus bei avarijas. Laivų savininkai tikina, kad nelaimes sausumoje bei vandenyje dažniausiai lemia žmogiškasis faktorius – laivo kapitono ar vairininko klaidos. Draudikai atkreipia dėmesį, kad kasmet daugėja nelaimingų atsitikimų, kai laivai nukenčia ne tik sausumoje, bet ir vandenyje.
„Prieš kelias savaites prasidėjo oficialus vidaus laivybos navigacijos sezonas, kai į ežerus, upes, marias ir kitus vandens telkinius išplaukia įvairaus tipo laivai, jachtos bei kitos transporto priemonės. Mūsų duomenimis, Lietuvoje yra registruota daugiau nei 20 tūkst. pramoginių, mažųjų ir asmeninių laivų bei daugiau nei 1 tūkst. jachtų. Statistika rodo, kad vandens transportą Lietuvoje dažniausiai apgadina ir niokoja gamtos stichijos“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ specialiųjų rizikų draudimo produktų vadovė Baltijos šalims Miglė Rudinskė.
Jos teigimu, Lietuvos laivų savininkai, skirtingai nei automobilių vairuotojai, aplaidžiai rūpinasi savo vandens transporto priemonių saugumu. „Pagal Lietuvos banko statistiką matome, kad vos keli procentai vandens transporto priemonių Lietuvoje yra apdrausta. Daugiausia žmonės rūpinasi katerių, jachtų, motorinių ir paprastų valčių apsauga. Laivų savininkai dažniausiai draudžia naujus ir brangius laivus, tačiau praktika rodo, kad genda ir nelaimes patiria būtent senesni, jau ilgesnį laiką tarnavę, dažniausiai iš Skandinavijos šalių į Lietuvą atgabenti laivai. Matome, kad daugiausiai vandens transporto priemonių apdraudžiama Baltijos jūros teritorijoje, Kauno mariose bei didesniuose ežeruose“, – dėstė M. Rudinskė.
Tokią situaciją buriuojas Algirdas Žižys aiškina pasyviu laivų naudojimu. „Jei keletą kartų per metus su laivu žmonės išplaukia į Galvės ar kokį kitą ežerą, tuomet jie nesirūpina draudimu. Tikėtina, kad nemaža dalis mūsų šalies laivų savininkų taip ir daro“, – tvirtino buriuotojas.
Pasak A. Žižio, svarbu apsaugoti laivą nuo rizikų vandenyje ir krante, taip pat – pervežant laivą, žiemojimo metu. „Ir žiemą, ir vasarą pasitaiko atvejų, kai stiprus vėjas nuverčia laivą nuo jo rėmo. Tokios nelaimės dažniausiai pasitaiko sausumoje, kai laivas iškeliamas laikinai – trumpam paremontuoti. Kai jis stovi prišvartuotas uoste, vėjas sutrauko virves, sulaužo tiltelius, tuomet į krantinę apdaužomas laivo korpusas. Vandenyje pasitaiko atvejų, kai susidėvi laivo stiebą laikantys trosai ir jis sulūžta, pučiant stipriam vėjui – suplyšta burė. Kita bėda – gendantis vairo valdymo mechanizmas. Sugedus kuriai nors detalei, tampa sudėtinga valdyti laivą“, – pasakojo jis.
Patyręs buriuotojas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nėra akmeningo kranto, tačiau išplaukus į Kroatiją ar į šalia jos esančių šalių vandenis, dažni atvejai, kai laivas užplaukia ant akmenuotos ar uolėtos seklumos, tuomet bangos apdaužo laivelį ir apgadina dugną. „Varikliai – taip pat ne amžini, pasitaiko atvejų, kai jie sugenda ir sustabdo kelionę. Regatose ar laivų varžybose galimi laivų susidūrimai, kai jie neprasilenkia sėkmingai ir apsidaužo bortus. Patys skaudžiausi atvejai – kai nukenčia žmonės“, – sakė A. Žižys.
Jo teigimu, laivai dažniausiai apgadinami dėl juos vairuojančių žmonių klaidų. „Prisišvartuojant prie kranto, ar prie krantinės pririšant vandens transporto priemonę paprastai suklystama ir toks neatidumas atneša nuostolius. Kiti laivai taip pat gali įplaukti ir jį „užkabinti“, – kalbėjo patyręs buriuotojas.
5 patarimai, kaip tinkamai prižiūrėti laivą
1. Kruopščiai paruošti žiemai. Laivą būtina iškelti iš vandens ir saugoti nuo pasikeitusių oro sąlygų – tinkamai uždengti, kad lietus ir sniegas nepatektų ant laivo korpuso. Taip pat – išleisti vandenį iš variklio, kad jis neužšaltų ir tinkamai sutepti, idant naujas laivybos sezonas prasidėtų sklandžiai.
2. Nuolat prižiūrėti ir prevenciškai tikrinti. Prižiūrėti, kad nesusidėvėtų ir nebūtų įtrūkę laivo trosai. Stebėti, ar prie laivo sujungimų nėra rūdžių, jos yra ženklas apie galimus gedimus.
3. Laivuose be priežiūros nepalikti asmeninių daiktų. Ne visada galima objektyviai įvertinti situaciją, ar laivas prišvartuojamas saugioje krantinėje, todėl būtina atidžiai rūpintis asmeninių daiktų saugumu.
4.Laiku atlikti techninę priežiūrą. Laivams, nuo kurių pastatymo praėjo daugiau kaip 1 metai, techninė apžiūra atliekama ne rečiau kaip kartą per dvejus metus.
5. Apsidrausti laivo valdytojo civilinės atsakomybės draudimu, kad įvykio atveju nereikėtų atlyginti kitiems sukeltų nuostolių ir apdrausti patį laivą nuo jo apgadinimo bei praradimo.