Sezoninės ligos puola visus, tačiau Baltijos šalių gyventojai sirgdami elgiasi skirtingai. Latviai dažniau nei kaimyninių šalių žmonės susirgę darbus nustumia į šalį ir visą dėmesį sutelkia į sveikatą. Tuo tarpu Estijos gyventojai dažniau nei latviai ir lietuviai sunegalavę dirba iš namų.
Tyrimas parodė, kad Latvijos žmonės serga atsakingiausiai – 67 proc. latvių susirgę neina į darbą bei mokslo įstaigas. Taip elgiasi 64 proc. estų ir 60 proc. Lietuvos gyventojų. Specialistai pastebi, kad darbuotojai elgiasi vis atsakingiau, o darbdaviai jiems kuria vis lankstesnes darbo sąlygas.
Žmonių elgesį susirgus atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „AC Nielsen Baltics“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
Keičiasi požiūris į sergančius darbuotojus
„Skaičiai rodo besikeičiantį darbdavių požiūrį į sergančius darbuotojus. Galime pasidžiaugti, kad visose trijose Baltijos šalyse didelė dalis darbdavių sudaro sąlygas darbuotojams tinkamai sveikti ir pasirūpinti sveikata. Beveik du trečdaliai žmonių susirgę lieka namuose ir į darbą neina. Tokia praktika rodo didėjantį darbdavių atsakingumą, o drauge ir jų pasitikėjimą darbuotojais“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Tyrimas parodė, kad sergant dirbti iš namų yra populiariausia Estijoje. Taigi, 27 proc. estų nors ir serga, tačiau dirba nuotoliniu būdu. Mūsų šalyje taip elgiasi 22 proc. gyventojų, Latvijoje – vos 18 procentų.
Lankstus darbo grafikas – ne tik svajonė
Pasak M. Jundulo, prie atsakingesnio elgesio susirgus prisideda ir vis labiau populiarėjanti darbo iš namų praktika.
„Vis daugiau darbo funkcijų gali būti atliekama nuotoliniu būdu, todėl darbdaviai įformina lankstaus darbo praktiką ir suteikia galimybę darbuotojams užduotis atlikti ne biure. Tyrimai rodo, kad lankstus darbo grafikas yra daugelio darbuotojų svajonė. Nors apklausų duomenys atskleidžia, kad tokiu būdu Lietuvoje dirba tik 5 proc. darbuotojų“, – teigė M. Jundulas.
M. Jundulo vadovaujama bendrovė nuo spalio taip pat įformino galimybę kiekvieną mėnesį po tris darbo dienas dirbti iš namų. „Esame subrendę šiam žingsniui, nes pasitikime darbuotojais bei tikime, kad jie efektyviai gali dirbti ir savarankiškai, tuomet, kai jų niekas nekontroliuoja. Geresnis darbo ir asmeninio gyvenimo balansas, lankstesnė dienotvarkė – vieni svarbiausių darbo iš namų privalumų“, – sakė draudimo bendrovės vadovas.
Beveik pusė gydosi ir nedirba
Tyrimas parodė, kad daugiausiai namuose gydosi ir susirgę nedirba kaimyninės Latvijos žmonių. Beveik pusė – 49 proc. – latvių sunegalavę atsisako darbo bei mokslų. Taip elgiasi 38 proc. lietuvių ir 37 proc. estų. „Latvijoje matome atsakingiausią pačių darbuotojų ir vadovų požiūrį į sveikatą. Tokį požiūrį reikėtų skatinti ir to pirmiausiai turėtų imtis įmonių vadovai, patys įmonėse rodydami atsakingos elgsenos pavyzdį ir formuodami darbuotojų įpročius“, – teigė M. Jundulas.
Kas ketvirtas sirgdamas eina į darbą
Tyrimo duomenimis, visose Baltijos šalyse kas ketvirtas sergantysis eina į darbą ir lanko paskaitas. Estijoje taip elgiasi 25 proc., Lietuvoje – 24 proc., Latvijoje – 23 proc. žmonių.
„Deja, šie duomenys nėra džiuginantys ir ketvirtadalio žmonių įpročius susirgus reikėtų pakeisti. Įmonėse, kuriose darbuotojai dirba sirgdami, pirmiausia turėtų įvykti vadovų požiūrio pokytis. Kiekvienam darbdaviui svarbu savo kailiu pajusti, kad rūpestis darbuotojais ir trumpalaikis funkcijų perskirstymas yra svarbiau už kelių dienų neefektyvų sergančio žmogaus darbą. Darbuotojų atžvilgiu versle kuriasi vis lankstesnės sąlygos, daugėja darbuotojų gerovės priemonių, todėl tikėtina, kad kiekvienais metais vis mažės darbuotojų, kurie sirgdami eina į darbą“, – teigė M. Jundulas.
Bendrovės „AC Nielsen Baltics“ Lietuvos gyventojų tyrimas „Gjensidige“ užsakymu buvo atliktas šių metų vasarį apklausiant 4800 įvairiose Lietuvos, Latvijos ir Estijos vietose gyvenančių žmonių.