Pandemija mus išmušė iš vėžių ir paskatino peržiūrėti savo laiko prioritetus. Dar prieš karantiną atlikto tyrimo metu paklausus, kam labiausiai trūksta laiko, didelė Lietuvos gyventojų dalis nurodė, kad jo pristinga sau. Tačiau dabar, atsiradus didesnėmis galimybėmis skirti laiko savo poreikiams ir pomėgiams, skundžiamės, kad nebegalime gyventi įprastu skubėjimo ritmu. Psichologai sako, kad mums tampa sudėtinga pasirūpinti savo poreikiais, kai turime tam laiko.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Nielsen“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad net 35 proc. gyventojų nurodo labiausiai pristingantys laiko sau, dar 12 proc. neturi pakankamai laiko namams ir 11 proc. – draugams. Labiausiai laiko sau stokoja 25-44 metų žmonės, tai patvirtino 38 proc. šio amžiaus tyrimo dalyvių. Dažniau laiko stoką sau minėjo moterys (42 proc. apklaustųjų.)
„Gjensidige“ draudimo bendrovės vadovas Marius Jundulas, vertindamas šiuos duomenis, sako, kad karantinas dabar gali iš esmės pakeisti situaciją, tik reikia sugebėti ja pasinaudoti ir nepraleisti progos atsigręžti į save ir savo artimiausius žmones.
„Kadangi dabar daugelis dirba iš namų, nebegaišta laiko kelionėms ir susitikimams, lieka ir daugiau galimybių atrasti laiko savo pomėgiams, poreikiams bei hobiams. Viena vertus, karantinas mus atribojo nuo bendravimo su išoriniu pasauliu, tačiau padidino galimybes daugiau laiko skirti artimiausiems žmonėms – savo šeimai ir namiškiams. Tad šįkart svarbu sugebėti pakeisti savo dėmesio lauką ir daugiau jo skirti sau, savo tobulėjimui, pomėgiams ir pokalbiams su artimiausiais žmonėmis. Būtent stipresni ryšiai su artimaisiais padės mums pasijusti saugesniems“, – sako M. Jundulas.
Jis atkreipia dėmesį, kad gyvas bendravimas, šiltas žmogiškas ryšys yra neabejotina vertybė tiek šeimoje, tiek darbe. „Tačiau kol tokios galimybės neturime, būtina naudotis visomis prieinamomis priemonėmis, padedančiomis palaikyti santykius su artimaisiais, kolegomis, partneriais, klientais. Pokalbiams vaizdo ryšiu reikia skirti daugiau energijos, pastangų, prisipratinti virtualią bendravimo formą, tačiau tai padeda stiprinti jausmą, kad esame saugūs ir reikalingi“, – kalba draudimo bendrovės vadovas.
Psichologė Inga Būdvytytė sako, kad karantinas gali tapti ir nauja galimybe atrasti daugiau laiko sau, artimiausiems žmonėms, tačiau gali tapti ir pavojumi užsidaryti vienatvėje, apsiribojant tik tais įpročiais, kurie iki šiol buvo įprasti.
„Nemažai girdime ir pavojingų ženklų, kad namuose priversti likti žmonės pasijuto vieniši, jiems stinga socialinio gyvenimo, gyvo bendravimo. Tai yra emocinei, psichologinei būsenai pavojinga tendencija, nes žmonės, staiga pasijutę izoliuoti, gali patirti daug neigiamų išgyvenimų. Todėl labai svarbu pasirūpinti savo emocine savijauta ir socialiniu ratu, su kuriuo jūs visada palaikote ryšį – kad nenutrūktų artimas bendravimas, ryšys ir priklausymo tam tikram socialiniam ratui jausmas“, – pataria psichologė.
Pasak jos, emocinė izoliacija, negebėjimas prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių gali lemti ir emocinius, ir psichologinius sutrikimus, į kuriuos taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir laiku kreiptis pagalbos į specialistus. Prastos emocinės savijautos nevertėtų „nurašyti“ tik karantinui, nes nežinia dėl jo trukmės, socialinių ryšių stygius yra faktoriai, kurie gali sukelti ilgalaikius psichologinius negalavimus.
Kita vertus, tyrimai rodo, kad su karantinu siejami tokie išgyvenimai kaip potrauminio streso simptomai, sumišimas, pyktis, baimė ir nerimas dėl savo ir artimųjų sveikatos. Žmonės susiduria su tokiais stresą keliančiais veiksniais kaip karantino trukmė, suvaržymai, finansinis nestabilumas, nuobodulys, frustracija, infekcijos baimė.
Pasak I. Būdvytytės, nemažai šeimų karantino metu turi ne tik daugiau laiko sau, bet ir daugiau rūpesčių, kai reikia suderinti nuotolinį darbą ir vaikų priežiūrą. Kaip žinia, vaikai, kaip ir mes, reaguoja į pasikeitusią situaciją nerimu, didesniu tėvų dėmesio reikalavimu, pasikeitusiu ir dažnai, tėvų akimis, suprastėjusiu elgesiu. „Tad karantinas gali būti ne tik laikas išbandyti naujus vis atidėliotus užsiėmimus ar veiklas, proga perskaityti lentynoje dulkančias knygas, bet ir galimybė daugiau laiko skirti artimiesiems, pakalbėti su vaikais apie tai, kas kelia jiems nerimą, pasidomėti nuotoliniais kursais ar seminarais apie vaikų auklėjimą, kuriems lekiant kasdienėje rutinoje pristigdavo laiko. Siekiant išvengti vienatvės jausmo ir turint laiko, verta pagalvoti apie savanorystę ir siekį padėti žmonėms, kuriems karantino metu reikia pagalbos“, – pataria psichologė.
Jos teigimu, neigiamą karantino poveikį taip pat padeda sumažinti pastangos išlaikyti kuo įprastesnį dienos ritmą. „Net jei dirbate iš namų, stenkitės eiti miegoti ir keltis kaip įprasta, susitvarkykite savo aplinką, suplanuokite darbo ir pietų pertraukas, stenkitės daugiau laiko praleisti gryname ore. Jei namuose tenka ne tik dirbti, bet ir užsiimti vaikų priežiūra, stenkitės, kad ir vaikai išlaikytų įprastą ritmą, o jiems nuėjus miegoti pabandykite nuveikti ką nors malonaus sau, kam per dieną tikrai neturėjote laiko. Neapleiskite to, kas iki tol teikdavo pasitenkinimą, pavyzdžiui, sporto, maisto gaminimo, įvairių hobių“, – sako specialistė.