Rudenį erkės vis dar itin aktyvios: jų platinamomis ligomis galima užsikrėsti ne tik žolėje, krūmynuose ar miško tankmėje, bet ir grybaujant, uogaujant, skinant obuolius, renkant bulves bei kitas daržoves. Specialistai atkreipia dėmesį, kad surenkant rudeninį derlių būtina pasirūpinti apsauga nuo erkių.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, daugiametė sergamumo erkiniu encefalitu dinamika rodo, kad sergamumo juo pikas Lietuvoje stebimas birželio-spalio mėnesiais. Per šį laikotarpį užregistruojama apie 80-90 proc. visų erkiniu encefalitu susirgusių asmenų.
„Erkės yra aktyvios teigiamos oro temperatūros sąlygomis – nuo balandžio pradžios iki spalio pabaigos. Jei žiema šilta, Lietuvoje erkės gali būti aktyvios ištisus metus. Žmogus Laimo liga gali užsikrėsti per užsikrėtusios erkės seiles, kurias ji išskiria įsisiurbusi į odą – kuo ilgiau erkė yra įsisiurbusi, tuo daugiau patogenų patenka į žmogaus organizmą“, – sako šeimos gydytojas Julius Dabkus.
Jis atkreipia dėmesį, kad palietus erkę ar erkei patekus ant sveikos odos, užsikrėsti neįmanoma. „Ir Laimo liga, ir erkiniu encefalitu užsikrečiam praėjus kelioms valandoms nuo erkės įkandimo“, – kalba šeimos gydytojas.
J. Dabkaus teigimu, Laimo ligą galima gydyti antibiotikais, tačiau nuo erkinio encefalito saugo tik skiepai. „Nuomonė, kad Laimo liga yra sunkesnė nei encefalitas, nėra teisinga. Laimo ligos atveju pagrindiniai vėlesni simptomai yra karščiavimas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmas, galvos svaigimas, silpnumas ir svorio kritimas; sergant erkiniu encefalitu 75 proc. simptomų sudaro aukšta temperatūra, stiprus galvos skausmas, pykinimas, sprando standumas, mieguistumas ir bloga bendra savijauta. Be to, gali pasireikšti įvairaus sunkumo meningitas ar meningoencefalitas“, – pažymi medikas.
Jis rekomenduoja skiepytis tinkamu laiku ir laikytis skiepų grafiko. „Vakcinuotis reikia keliomis dozėmis, o po pirmųjų injekcijų yra ilgesnis laikotarpis, todėl reikėtų turėti skiepų kalendorių ar pasą. Kadangi injekciją reikia pakartoti kas trejus ir penkerius metus, ją reikėtų įrašyti į kalendorių“, – pabrėžia J. Dabkus.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ statistika rodo, kad pusę visų infekcinių susirgimų sudaro Laimo liga, beveik dešimtadalį – erkinis encefalitas. Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė sako, kad nuo Laimo ligos imunitetas neįgyjamas, žmonės ja gali sirgti ir keletą kartų.
„Pasak mūsų klientų, erkės įsisiurbimas kartais lieka nepastebėtas, o patys Laimo ligos simptomai būna klaidinantys. Pavyzdžiui, migruojanti eritema ne visuomet būna panaši į taikinį, o odos paraudimas primena alerginę reakciją. Todėl reikia būti itin atidiems, stebėti simptomus ir vos tik kilus abejonėms dėl šios ligos, kreiptis į gydytoją“, – kalba V. Katilienė.
Ji pažymi, kad asmens draudimu apsidraudę klientai erkių sukeltų ligų atveju gauna išmoką, kurią panaudoja įvairiems tikslams. „Vieni ją skiria reabilitacijai po infekcijos ir organizmo stiprinimui, kiti renkasi mokamas gydytojo konsultacijas ar kitas paslaugas, o būna ir taip, kad sveikdamas žmogus įsigyja tai, kas jam teikia džiaugsmo ir padeda atsistoti ant kojų po ligos“, – komentuoja V. Katilienė.
3 patarimai, kaip išvengti erkių įkandimo
1. Būdami gamtoje dėvėkite ilgus šviesius drabužius – ant jų erkės yra lengvai pastebimos.
2. Grįžę namo rūpestingai apžiūrėkite visą kūną. Mėgstamiausios erkių vietos – pažastys, juosmuo, vidinės kelių pusės, tarpupirščiai, kaklas.
3. Eidami į gamtą naudokite repelentus. Būtinai laikykitės ant pakuotės pateiktų repelento naudojimo instrukcijų.
4 žingsniai, ką daryti įkandus erkei
1. Kuo greičiau ištraukite erkę, suimdami erkės kūną kuo arčiau savo odos. Erkės nespauskite.
2. Tinka naudoti pincetą plonais galiukais.
3. Pašalinkite erkę lėtai traukdami. Galite ją pasukti, tačiau nespauskite.
4. Įsisiurbimo vietos netrinkite, nebandykite nieko išspausti ir nečiulpkite. Nuplaukite žaizdą vandeniu su muilu arba nuvalykite dezinfekavimo priemone.
Atkreiptinas dėmesys, kad po erkės pašalinimo kūne likusi erkės galvutė arba jos dalis nekelia rimto pavojaus sveikatai. Po kurio laiko kūnas pats pašalina svetimkūnį, blogiausiu atveju gali atsirasti paraudimas ar žaizda supūliuoti.