Elektriniu paspirtuku važinėja kas penktas mūsų šalies gyventojas, tačiau vos 3 proc. paspirtukininkų į gatves išrieda užsidėję šalmą. Kol teisinio reglamentavimo dėl šios apsaugos priemonės dėvėjimo Lietuvoje nėra, draudikai šiltuoju sezonu ragina paspirtukų vairuotojus rūpintis savo saugumu ir į kelią leistis tik užsidėjus šalmą.
Tyrimo duomenimis, 79 proc. Lietuvos žmonių niekada nevažinėja elektriniais paspirtukais. Šia transporto priemone nesinaudoja 84 proc. moterų ir 74 proc. vyrų. Pastebėtina, kad elektriniai paspirtukai populiariausi tarp 16-19 metų žmonių, taip pat 20-34 m. amžiaus grupėse. Apklausa parodė, kad šie žmonės dažniausiai nurodė, jog niekada nedėvi šalmo.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ šių metų balandį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Kasmet tiriame Lietuvos žmonių požiūrį į saugumą važiuojant paspirtukais ir, deja, skaičiai nerodo teigiamo pokyčio. Šalmus Lietuvoje dėvi vos trys procentai elektrinių paspirtukų vairuotojų. Mūsų patirtis rodo, kad šalmas gali apsaugoti nuo didelių traumų ar bent sumažinti rimtų traumų galimybę. Tikėtina, kad netrukus šalmų dėvėjimo būtinybė vairuojant elektrinius paspirtukus mūsų šalyje bus įtvirtinta teisiškai. Tuo tarpu dabar visiems svarbu įsidėmėti, kad šalmas – būtina saugumo priemonė, kuri kelyje saugo šiomis transporto priemonėmis besinaudojančiųjų gyvybes“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak draudikės, didmiesčiuose atsiranda vis daugiau tvarkos: žymimos paspirtukų parkavimo vietos, lėtėjimo zonos, kai kur paspirtukų eismas uždraustas dėl per didelio pavojaus pėstiesiems, mikromobilumo priemonių bendrovės daug dėmesio skiria švietimui. Nuo šių metų sausio mėnesio elektrinius paspirtukus, riedžius ar vejos pjovimo traktoriukus privalu ir apdrausti.
Pasak V. Katilienės, draudimas suteikia daugiau saugumo ne tik paspirtukų savininkams, bet ir kitiems eismo dalyviams.
„Paspirtukas gali atsitrenkti ir į automobilį, ir į turtą, pavyzdžiui, pastatą, stiklinę vitriną, gali partrenkti žmogų. Atlyginti padarytus nuostolius pačiam yra didelė finansinė našta, todėl draudimas padengia žalą, kurią paspirtukininkas sukelia nukentėjusiam. Draudimo išmokos dydis gali svyruoti nuo keliasdešimt iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo žalos masto“, – pasakoja draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims. Neseniai „Gjensidige“ atlygino nuostolius, klientui, į kurio automobilį atsitrenkė paspirtukininkas.
V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad įvykus eismo įvykiui, į kurį pateko civilinės atsakomybės draudimu apdraustas elektrinis paspirtukas, žalą nukentėjusiajam atlygins draudimo bendrovė. Jeigu eismo įvykio kaltininkas nėra apsidraudęs, bet jo transporto priemonė pagal parametrus turi būti apdrausta, dėl žalos atlyginimo galima kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę, kuri LR transporto priemonių draudikų biuro vardu administruos nukentėjusiojo žalą ir atlygins nuostolius.
Draudimo bendrovės atstovė primena, kad paspirtukas ar kita būtina apdrausti dviratė transporto priemonė neturi valstybinių numerių, todėl pildant eismo įvykio deklaraciją svarbu įrašyti paspirtuko identifikacinį numerį. Jis turi sutapti su draudimo dokumentuose esančiu transporto priemonės identifikaciniu numeriu. Taigi, jei į jus atsitrenkė elektrinis paspirtukas, itin svarbu užsirašyti jo identifikacinį numerį.
Lietuvos 16-64 metų žmonių apklausa buvo atlikta šių metų balandį, apklausiant 1 600 mūsų šalies respondentų. Tyrimo paklaida – 2,45 proc.