Trūkę kanalizacijos ar vandentiekio vamzdžiai, be priežiūros paliktų skalbimo mašinų gedimai bei vandens šildymo katilų avarijos daug nuostolių namuose pridaro ne tik jų gyventojams, bet ir užlietiems kaimynams. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, net 55 proc. visų nelaimių, atsitinkančių namuose, sudaro užliejimas vandeniu.
„Būsto užliejimas vandeniu yra pati dažniausia avarijų, kylančių gyvenamosiose patalpose, priežastis. Nors kiekvieną dieną Lietuvoje kasdien įvyksta daugiau nei 300 įvykių, kai nuo vandens nukenčia žmonių turtas, gyventojai iš anksto nesusimąsto apie šios nelaimės padarinius. Praktika rodo, kad sena ir sugedusi santechnika, pačių draudėjų ar kaimynų aplaidumas namuose dažniausiai sukelia užliejimus. Kiekvienais metais vis daugiau žmonių nukenčia dėl vandens padaryto namų ir jame esančio turto sugadinimo ar praradimo“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.
Pagal draudimo bendrovės „Gjensidige“ rodiklius, dėl vandens užliejimo vidutinė atlyginta žala praėjusiais metais siekė 500 eurų. „Vasaros laiku vidutinė žala dar labiau išauga, nes atostogaudami žmonės avarijas pastebi ne taip gretai, kaip kitais metų laikais. Jos laiku nelikviduojamos, todėl gyventojai patiria didesnius nuostolius“, – kalbėjo „Gjensidige“ atstovas.
Pastatų priežiūros bendrovės „Mano Būstas“ avarinės tarnybos darbų vykdytojo Dainiaus Kaminsko teigimu, paprastai būsto užliejimą sukelia priežastys, kurių galima išvengti, jei sistemos yra prevenciškai prižiūrimos ir remontuojamos.
D.Kaminskas atliko namų patikrinimą ir parodė svarbiausias jų vietas, kuriomis gyventojai turi rūpintis, norėdami išvengti užliejimų ir kitų su vandeniu susijusių nelaimių. Kviečiame žiūrėti eksperto patarimus: