Lietuvos žmonės svarbiausiu turtu įvardija savo būstą. Tyrimo duomenimis, namus, kaip svarbiausią materialiąją vertybę, išskiria 82 proc. šalies gyventojų. Būstas lietuviams svarbesnis už transporto priemones, išmaniuosius įrenginius, garso bei vaizdo techniką, senovines relikvijas ir grynuosius pinigus.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ šiemet atlikta kasmetinė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Neapibrėžtumo sąlygomis – didesnis poreikis saugumui
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ kasmet tiria ir analizuoja, koks turtas svarbiausias mūsų šalies žmonėms ir kaip jis saugomas. Į pirmąją sąrašo vietą Lietuvos gyventojai nuolat iškelia būstą. Jis nuo kitų sąrašo pozicijų yra atitolęs daugiau nei dvigubai. Būstą svarbiausiu turtu laiko visų amžiaus grupių žmonės.
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinio direktoriaus Mariaus Jundulo, namų svarbą žmonių sąmonėje išties būtų sunku kuo nors pakeisti, nes jų funkcinė būtinybė ir kaina iškelia būstą į svarbiausių daiktų viršūnę.
„Naujojoje realybėje – ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis – svarbu imtis priemonių, padedančių apsaugoti žmonių įsipareigojimus turėti būstą ir tokiu būdu stiprinti visuomenės saugumo jausmą. Draudimo sprendimas, kurį teikiame būsto ar vartojimo paskolą turintiems žmonėms, padeda jiems laikytis finansinių įsipareigojimų bei pasirūpinti savo šeimos gerove ir gerais, ir blogais laikais“, – sako draudimo bendrovės generalinis direktorius.
Būtina iš anksto pasiruošti atsarginį planą: turėti santaupų, draudimą ar kitą lėšų šaltinį, kurį žmonės galėtų panaudoti ištikus neplanuotoms gyvenimo aplinkybėms ar itin pasikeitus ekonominėms sąlygoms.
Finansinius įsipareigojimus galima apdrausti
„NielsenIQ“ tyrimo duomenys rodo, kad 63 proc. Lietuvos žmonių kaip svarbiausią būsto apsaugos priemonę nurodo draudimą.Jei būstas įgyjamas, pasinaudojant banko paskola, verta pasirūpinti ne tik paties būsto, bet ir paskolos draudimu.
„Luminor” banke būsto arba vartojimo paskolas paėmusiems klientams „Gjensidige“ teikia paskolos mokėjimų draudimo paslaugą. Šis draudimas padeda sumažinti finansinę naštą staiga netekus darbo ar susirgus. Gavęs draudimo išmoką, žmogus gali padengti paskolos įmokas arba kitas išlaidas, jei ilgiau negu 30 dienų negalėtų dirbti dėl ligos, slaugant vaiką ar netikėtai praradus darbą.
Išmokos – susirgus arba praradus darbą
Gyventojai nuogąstauja dėl sunkesnės žiemos ir paskolos mokėjimų draudimą renkasi kaip būdą apsaugoti savo įsipareigojimus.
„Luminor” banko duomenimis, iki šiol visų trijų Baltijos šalių gyventojai dažniau rinkosi šią paslaugą, imdami paskolas butui ar namui įsigyti. Mėnesinė draudimo įmoka vidutiniškai sudaro apie 8 Eur. Klientas turi galimybę pasirinkti minimalią 100 Eur apsaugą arba apsaugą, atitinkančią mėnesinę paskolos įmoką.
Pastebėtina, kad auga ir klientų, apsidraudžiančių vartojimo paskolas, skaičius. Tai reiškia, kad žmonės nori apsaugoti ne tik reikšmingus, bet ir mažesnius finansinius įsipareigojimus.
Pavyzdžiui, rugpjūčio mėnesį, lyginant su balandžiu, vartojimo paskolą apdraudusių klientų skaičius išaugo 13 proc. Vidutiniškai klientams išmokama suma sudaro 260 eurų. Daugiausiai išmokėta 1 030 eurų. Dažniausiai klientai kreipėsi dėl to, kad laikinai buvo nedarbingi dėl ligos arba traumos.