Didelė dalis nelaimių keliuose įvyksta ne tik dėl eismo sąlygų ar vairavimo įgūdžių stokos, bet ir dėl vairuotojų neatidumo bei išsiblaškymo. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos žmones prie vairo labiausiai blaško jų bendrakeleiviai, o Latvijos ir Estijos gyventojus – pašaliniai garsai. Lyginant su kaimyninių šalių vairuotojais, lietuviai prasčiau dėmesį sutelkia ir dėl kartu važiuojančių vaikų poreikių bei jų keliamo triukšmo.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
„Atidumas prie vairo yra saugumo sąjungininkas, todėl vairuojant labai svarbu visą dėmesį sutelkti į šį veiksmą. Statistika rodo, kad prie vairo sunkiausiai iš vėžių yra išmušami Estijos gyventojai, o lengviausiai – latviai“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Tyrimo duomenimis, kas antras Estijos gyventojas teigia gebantis tinkamai susikaupti vairavimui ir kelyje išvengti dėmesį blaškančių veiksnių. Kitose Baltijos šalyse dėmesingumą prie vairo galinčių žmonių skaičiai mažesni: vairuojant dėmesio išblaškymo išvengia 38 proc. Lietuvos ir 33 proc. Latvijos gyventojų.
Plepėjimo pasekmės gali būti skaudžios
Apklausos duomenys rodo, kad kalbūs bendrakeleiviai labiausiai blaško beveik penktadalį Lietuvos, dešimtadalį Latvijos ir 7 proc. Estijos žmonių.
„Skaičiai atskleidžia, kad Lietuvos vairuotojai dėl bendrakeleivių plepumo kenčia labiausiai. Kiekvienas asmuo prie vairo yra pajutęs, kad vairuoti, kai automobilyje nėra keleivių, yra gerokai paprasčiau. Nors vardan ekonomiškumo ir ekologiškumo netgi skatintina į kelią leistis su kuo didesniu ekipažu, bet, deja, transporto priemonę prisisodinus žmonių atsiranda dėmesio blaškymo faktoriai. Kad jie nekenktų saugumui, su bendrakeleiviais reikėtų sutarti elgesio kelyje taisykles: neaptarinėkite svarbių klausimų, paprašykite netriukšmauti ir garsiai nereikšti emocijų“, – kalba V. Katilienė.
Tyrimo duomenimis, 16 proc. Latvijos vairuojančių žmonių prie vairo labiausiai blaško pašaliniai garsai. Tokių nepatogumų vairuojant patiria 15 proc. Estijos ir 13 proc. mūsų šalies žmonių.
Pasak V. Katilienės, nė vienas, net ir dešimtmečiais vairavimo patirtį skaičiuojantis vairuotojas negali prie vairo elgtis nedėmesingai, t.y. nukreipti dėmesį ne į kelią ir aplink vykstantį eismą, bet į pašalinius dalykus. Jos teigimu, pakanka kelių sekundžių, kad nukreiptas vairuotojo dėmesys baigtųsi eismo nelaime.
Keliaujančių augintinių elgesys netrukdo
Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojus, lyginant su latviais ir estais, prie vairo labiau blaško vaikų poreikiai bei jų keliamas triukšmas. Šios aplinkybės vairuojant trukdo susikaupti dešimtadaliui lietuvių, 7 proc. latvių ir 5 proc. estų.
„Apie vaikų poreikius, kurie gali trukdyti vairavimui, tėvai turėtų pagalvoti iš anksto ir jiems pasiruošti drauge su atžalomis. Nei noras užkandžiauti, nei žaisti kartu neturi trukdyti mamoms ir tėčiams prie vairo. Todėl kiekviena vaikų turinti šeima turėtų su jais aptarti, koks vaikų elgesys automobilyje yra tinkamas ir stengtis jo laikytis”, – pataria V. Katilienė.
Apklausos duomenys rodo, kad Baltijos šalių žmones retai blaško kvapai, ar transporto priemonėje kartu esantys gyvūnai.
Pasak draudimo bendrovės atstovės, nors skaičiai rodo, kad augintiniai vairuotojams kelyje trukdo retai, tikrai ne visi žmonės yra įpratę naminius gyvūnus vežti saugiai ir tinkamai pasirūpinti jų saugumu transporto priemonėse. „Automobiliuose reikėtų naudoti specialius augintiniams skirtus diržus arba kelionėms pritaikytus narvus. Naminiai gyvūnai neturėtų laisvai judėti transporto priemonės salone, nes tai kelia rizika ir pačiam augintiniui, ir vairuotojui“, – pasakoja V. Katilienė.
Prastas emocijas galima „iškvėpuoti”
Psichologijos praktikė Aušra Veličkaitė atkreipia dėmesį, kad vairuojant svarbiausia – kelionės tikslą pasiekti saugiai, o tam būtina visą dėmesį sutelkti į kelią. „Nors visi tai žinome, ne visuomet lengva taip elgtis. Retai kada vairuojame idealioje aplinkoje, kur nėra išorės trukdžių: kamščių, kelio darbų, mūsų dėmesį patraukiančio kitų vairuotojų elgesio. Taip pat nėra paprasta susitelkti į kelią, jei važiuodami turime dėmesio trikdžių pačiame automobilyje: emociškai intensyvių pokalbių su bendrakeleiviais, ilgai vienoje vietoje nenustygstančių atžalų ar nelengvai keliones atlaikančių augintinių”, – sako A. Veličkaitė.
Važinėjant su vaikais, pasak A. Veličkaitės, ypač ilgesnėse kelionėse, labai praverstų pasiruošti iš anksto: pasikalbėti apie saugų elgesį mašinoje, pasirūpinti priemonėmis, kurios galėtų mažuosius užimti. „Į pagalbą galima pasitelkti vaikų mėgstamas daineles, įtraukiančius žaidimus, spalvinimo knygeles, dėliones ar audioknygas. Vyresnieji vaikai, ko gero, pajustų pasididžiavimą savimi, jei sutartumėte, kad jie kelionės metu vadovautų jaunesniesiems: sugalvotų, ką įdomaus galėtų nuveikti kartu, pavyzdžiui, mažuosius įtrauktų į pastabumo lavinimo žaidimą „Kas pirmas kelyje pamatys 10 raudonų mašinų“, – pataria A. Veličkaitė.
Jos teigimu, pajutus, kad visą dėmesį vairavimui skirti gali būti sudėtinga, į pagalbą reikėtų pasitelkti dėmesio koncentravimo technikas. Paprasčiausias būdas – panaudoti kvėpavimą: keletą kartų lėtai įkvėpti, suskaičiuoti iki keturių ir lėtai iškvėpti”, – sako psichologijos praktikė.
Pasak. A Veličkaitės, vairuojant labai svarbu, kad visas ekipažas būtų nusiteikęs ramiai ir saugiai kelionei: vairuotojas, suaugę bendrakeleiviai ar vaikai prieš kelionę būtų kartu aptarę svarbiausias kelionės saugumo taisykles, pailsėję, pavalgę ir pasinaudoję tualetu. „Ypač leidžiantis į ilgesnes keliones, keliaujantiesiems būtina pasirūpinti gera fizine savijauta – prieš kelionę gerai išsimiegoti, važiuojant reguliariai daryti pertraukas, per kurias galima pamankštinti kojas, užkąsti, atsigerti vandens”, ¬– pabrėžia specialistė.
Reprezentatyvi „NielsenIQ“ apklausa buvo atlikta apklausiant 4 800 Baltijos šalyse gyvenančių žmonių.