Labiausiai nesaugūs Lietuvos gyventojai jaučiasi dėl savo vaikų ir finansų. Būsto ir automobilio saugumas, savo ir artimųjų sveikata bei gyvybė kelia kur kas mažiau nerimo – gyventojai dėl šių aspektų jaučiasi saugesni.
Lietuvos visuomenės saugumo jausmą tiria viena didžiausių šalies draudimo bendrovių „Gjensidige“. Įmonės užsakymu šalies gyventojų apklausą atliko „Spinter tyrimai“.
Palyginus 2013 m. ir 2016 m. gyventojų atsakymus apie saugumo jausmą, galima daryti išvadą, kad per trejus metus Lietuvos visuomenė iš esmės tapo saugesnė, nors tam tikri aspektai verčia žmones dabar labiau nerimauti nei anksčiau.
„Lietuvos gyventojų saugumo jausmas jau ilgą laiką yra mūsų dėmesio centre – jo pokyčiai liudija tam tikrą visuomenės psichologinę ir socialinę būklę, žmonių elgseną ir leidžia matyti priežastis, kodėl tam tikrais visuomenės gyvenimo etapais mūsų šalies gyventojai renkasi būtent tokius veikimo būdus. Kartu tai leidžia matyti, kaip žmonės linkę pasirūpinti savo ateitimi, savo saugumu ir kokių nuostatų vedini jie renkasi savo finansinius prioritetus“, - pasakojo „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
M. Jundulas atkreipia dėmesį į du aspektus – finansinio saugumo jausmas ir saugumas dėl savo vaikų. Tai yra jautriausios temos mūsų visuomenei. Mažiausiai saugūs žmonės jaučiasi dėl finansų – tik 38 proc. apklaustųjų pasisakė esą saugūs. Antroji nesaugiausia tema yra vaikai – dėl jų saugūs jaučiasi 41 proc. apklaustųjų. Didžiausią saugumo jausmą Lietuvoje kelia būstas – dėl jo saugumo neabejoja 69 proc. visuomenės.
Jo teigimu, finansinis nesaugumas dabar yra padidėjęs: 2013 metais saugūs dėl finansų jautėsi 44 proc. apklaustųjų, 2016 m. – jau tik 38 proc.
„Paradoksalu, tačiau dabar, kai ekonomika kyla, pragyvenimo rodikliai gerėja, o bedarbystė mažėja, visuomenės nariai sakosi nesą tiek tikri dėl savo finansinės padėties, kaip buvo prieš euro įvedimą. Nors tuo metu būsimasis valiutos keitimas kėlė gana daug diskusijų ir neramių nuotaikų. Kartu su finansinio saugumo sumažėjimu siečiau ir nerimą dėl vaikų – tėvams tai pirmiausiai yra nesaugumas dėl vaikų ateities, kuri neišvengiamai susijusi su galimybėmis užtikrinti vaikams tinkamą išsilavinimą, pragyvenimo kokybę ir gerovę“, - teigė M. Jundulas.
„Gjensidige“ vadovas priminė ankstesnį tyrimą, kuris parodė, kad Lietuvoje tėvai linkę finansiškai remti net ir suaugusius savo vaikus, t.y. išlaikyti savo atžalas tol, kol šie išgali pragyventi savarankiškai. Todėl nerimą dėl vaikų galima būtų sieti ir su jaunų žmonių situacija Lietuvos darbo rinkoje, kuomet tėvai vis dar privalo finansiškai remti suaugusius vaikus, ir su jaunimo emigracija.