Kiekvienais metais prasidėjus pavasarinių orų sausajam periodui lyg iš gausybės rago pasipila pernykštės žolės gaisrai. Paprastai jie kyla kai Lietuvos gyventojai imasi ūkinės veiklos ir aplinkos švarinimo darbų savo ūkiuose ar sodybose. Praėjusiais metais per tris pavasario mėnesius ugniagesiai 2459 kartus vyko gesinti degančios žolės ir ražienų.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, pernai gaisrų, kilusių dėl žolės deginimo, skaičius išaugo 47 proc., lyginant su 2015 metų rodikliais. „Pastebime, kad sausą pernykštę žolę žmonės uždega tyčia, tikėdamiesi, kad nudegusiuose plotuose nauja žolė greičiau sudygs, o vasarą bus galima ją lengviau nušienauti. Tačiau žmonės nesirūpina, kad liepsna per sausą žolę išpinta žaibišku greičiu, o ją suvaldyti yra labai sunku“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus Žalų administravimo grupės vadovas Karolis Mateika.
Pasak K. Mateikos, tokiuose gaisruose žmonės paprastai netenka tvorų, pirčių, sūpynių, malkų ar šiaudų atsargų, ūkinių pastatų ir juose laikomo turto. „Pasitaiko atvejų, kai liepsnos pasiekia sodybas bei sudegina gyvenamuosius namus, o išskirtiniais atvejais gesindami žolę apdega ir patys žmonės“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovas.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais išmokėta vidutinė žala, įvykus gaisrui, siekė 6 tūkst. eurų. „Ugnis padaro kelis kartus didesnius nuostolius nei kitos nelaimės ir žmonės labiausiai finansiškai nukenčia per gaisrus. Po jų išmokamų žalų vidutinė suma net šešis kartus viršija tą, kuri vidutiniškai išmokama įvykus gamtos stichijų sukeltai nelaimei ar vagystei“, – kalbėjo K.Mateika.
Ugniagesiai perspėja, kad deginti sausą žolę yra draudžiama. „Nėra jokių išimčių, leidžiančių ją deginti, nes tai yra pavojinga aplinkai, ugnis išplinta į miškus, pievas ir durpynus, bet svarbiausia – pasiekia gyvenamuosius pastatus ir kitą žmonių turtą“, – įspėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Aurimas Gudžiauskas.
Pasak A. Gudžiausko, didžiausios nelaimės nutinka tuomet, kai sausos žolės gaisras išplinta dideliame plote. „Svarbu žinoti, kad ugnis ne tik slenka pažeme, bet, degant žolei, ji iškyla iki metro aukščio ar dar daugiau. Tuo tarpu aitrūs dūmai labai greitai apsvaigina netoli ugnies esančius žmones, jie praranda sąmonę ir, nukritę ant žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega“, – apie mirtiną pavojų kalbėjo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad pamačius degančios žolės plotus būtina reaguoti skubiai. „Žmones raginame, pastebėjus degančią žolę, iš karto pranešti ugniagesiams, skubi reakcija į tokius gaisrus gali išgelbėti šimtus hektarų. Nedidelius degančios žolės plotus galima stengtis užgesinti patiems, žolę užplakant medžių šakomis, kastuvu ar kitomis priemonėmis“, – sakė A.Gudžiauskas.
Ugniagesių atstovo teigimu, gyventojai privalėtų pasirūpinti, kad pieva bent 10 metrų spinduliu aplink pastatus būtų nušienaujama laiku.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, praėjusiais metais atvirosiose teritorijose kilo 3562 gaisrai, išdeginę daugiau kaip 3 tūkstančius hektarų. Kaip rodo daugiametė statistika, daugiausia gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Pernai per šį mėnesį atvirosiose teritorijose buvo užgesinta 1180 gaisrų.
Draudikai atkreipia dėmesį, kad už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė, o žolės deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia iki 350 eurų siekiančią baudą.