Parduodami ar leisdami savo automobiliais naudotis kitiems asmenimis, transporto priemonių savininkai rizikuoja patekti į bėdą, kurios patys tiesiogiai neįtakojo. Draudikai atkreipia dėmesį į dažnėjančius atvejus, kai automobilio savininkas įsipainioja į nemalonią situaciją: jam tenka finansiškai nukentėti už draudimo paslaugas mokant brangiau ar net atlyginti dalį nuostolių ne dėl savo, o dėl jo transporto priemonę vairavusio asmens padaryto eismo įvykio.
„Net ir apdraudus automobilį gali apnikti galvos skausmas dėl svetimų bėdų. Rūpesčių ir papildomų finansinių išlaidų galite patirti net patys nevairuodami, o tik pardavę savo vardu apdraustą automobilį. Negana to, panašių problemų pastaruoju metu patiria ne vienas šalies gyventojas“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ transporto priemonių draudimo produkto vadovas Baltijos šalims Andrius Loveikis.
Draudimo bendrovės atstovas išskyrė tris pagrindinius atvejus, kai apdraudę transporto priemonę galime patekti į bėdą ir būti priversti atnaujinant draudimo sutartį sumokėti už šias paslaugas brangiau.
„Paprastai parduodame automobilį, o kartu su juo naujajam savininkui perleidžiame ir automobilio draudimo sutartį. Įstatymo nustatyta tvarka tokia draudimo sutartis, jei ji buvo perleista kitam savininkui, galioja 15 dienų nuo automobilio pardavimo be jokių galimų pasekmių naujajam savininkui. Tad jeigu per 15 dienų naujasis automobilio savininkas patirs draudžiamąjį įvykį, automobilį pardavęs žmogus už kitos transporto priemonės draudimą bus priverstas mokėti brangiau. Būtina atkreipti dėmesį, kad draudimo sutartis yra sudaroma su konkrečiu klientu, o ne su transporto priemone“, – kalbėjo A. Loveikis.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovo teigimu, pardavus automobilį, patartina kuo greičiau tai deklaruoti „Regitroje“. „Šis žingsnis, įvykus draudžiamajam įvykiui, padės atsekti informaciją apie transporto priemonės savininkus ir atstatyti kliento draudimo istoriją, jei visgi tokia situacija nutiko. Taip pat reiktų kreiptis ir į LR Transporto priemonių draudikų biurą dėl senojo savininko išteisinimo ir teisybės atstatymo“, – sakė draudikas.
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovo, šių nepalankių situacijų bus galima išvengti, jei parduodami automobilį jo draudimo sutartį pasiliksime sau bei deklaruosime pardavimą, o naujajam savininkui pasiūlysime sudaryti automobilio draudimo sutartį jo vardu.
Pasitaiko atvejų, kai, norėdami padėti užsienio šalies piliečiui ar tiesiog artimam žmogui, suteikiame jam galimybę savo automobiliu naudotis pagal notariškai patvirtintą panaudos sutartį. „Transporto priemonės savininkas tokiu atveju automobiliu faktiškai nesinaudoja, tačiau draudimo sutartys paprastai būna sudarytos mašinos šeimininko vardu. Jei automobilio teisėtas naudotojas patiria draudžiamąjį įvykį, jis sugadina automobilio savininko draudimo istoriją. Tai galioja ir privalomajam civilinės atsakomybės draudimui, ir KASKO draudimui“, – teigė A. Loveikis.
Vis dažniau populiarėja paslauga, kai fiziniai asmenys užsidirba papildomų pinigų dalindamiesi savo automobiliu su kitais ir jį išnuomoja trumpam laikui ar teikdami pavėžėjimo paslaugas.
„Tokiais atvejais žmonės dažniausiai savo vardu sudaro tipinę automobilio draudimo sutartį. Vadinasi, draudžiamasis įvykis, kuriame dalyvaus automobilį naudojantis asmuo – jo nuomininkas ar keleiviai, taip pat turės įtakos transporto priemonės savininko draudimo sutarčiai ateityje. Taigi, jei nenorite susigadinti savo draudimo istorijos ir mokėti už draudimą brangiau, gerai apgalvokite ir įvertinkite visus aspektus dėl tokių papildomų pajamų gavimo. Taip pat būtinai pasirūpinkite, kad informacija apie trumpalaikę automobilio nuomą, mokamą keleivių pervežimą ar galimus jaunesnius vairuotojus būtų įtraukta į jūsų draudimo sutartį. To nepadarius, draudžiamojo įvykio atveju, tektų patirti papildomas finansines išlaidas, t.y., kompensuoti dalį nuomininko ar savo padarytos žalos dėl nenurodytų aplinkybių, turinčių įtakos draudimo rizikai bei draudimo kainai“, – kalbėjo draudikas.