Lietuvoje sparčiai augant aktyvaus laisvalaikio šalininkų gretoms, milžiniško dėmesio sulaukia nauja judėjimo kryptis – pėsčiųjų žygiai. Jų organizatoriaus „TrenkTuras“ duomenimis, per dvejus metus šių žygių dalyvių skaičius išaugo 13 kartų: 2015 metais pirmą kartą pajūriu keliavo 550 žygeivių, šiemet jų atvyko 7500. Spalio 7-ąją žygyje „Nemuno kilpomis su „Gjensidige“ taip pat tikimasi rekordinio dalyvių skaičiaus.
„TrenkTuro“ įkūrėjo Vytauto Bartulio teigimu, kad žygis būtų sėkmingas ir po jo liktų tik teigiamos emocijos, itin svarbus yra pasiruošimo etapas. „Eiti gali visi, nepriklausomai nuo amžiaus ir fizinio pasirengimo, čia nereikia treniruočių, nebūtina lenktyniauti. Į žygius dažniausiai eina šeimos, darbo kolektyvai, draugai, žygiuojama su vaikais ir šunimis ar kitais gyvūnais. Svarbiausia, tinkamai įvertinti savo fizinį pasirengimą ir tinkamai pasirinkti ėjimo distanciją“, – kalbėjo V.Bartulis.
Pasak pėsčiųjų žygius organizuoti padedančios draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų regresų grupės vadovo Rimgaudo Bernoto, juose visada dalyvauja daug įmonės darbuotojų. Panašu, kad šiemet Nemuno kilpomis jų žygiuos net 140. „Pasiruošimo žygiui pradedame atskirai, tačiau žygio metu susiburiame. Trasoje taip pat vieni kitus palaikome, nes dažniausiai ne tik fizinis pasiruošimas, bet ir vidinis nusiteikimas lemia žygio rezultatą“, – sakė patyręs žygeivis.
Rimgaudas, pats įveikęs jau ne vieną panašų žygį ir juose per pusmetį nuėjęs apie 1500 km pataria, kaip tinkamai pasiruošti pėsčiųjų žygiui ir gerai jaustis įveikiant ėjimo trasą.
6 patarimai, kaip pasiruošti pėsčiųjų žygiui
1. Tinkamai pasirinkite distanciją. Pradedantieji žygeiviai dažniausiai renkasi trumpiausią – 15 km distanciją, ją paprastai gali nueiti ir vaikai, ir senjorai. Tai yra tinkamas būdas įvertinti savo jėgas ir išbandyti naują judėjimo būdą. Vidutiniškai per valandą žmogus nueina 5 km, todėl šioje trasoje žmonės paprastai užtrunka apie tris valandas. 25 km trasa yra populiariausia – ją renkasi didžiausias kiekis ėjikų. Ją įveikdami žmonės susiduria su iššūkiais, tačiau ir po finišo yra aktyvūs. 40 ir 65 km trasos yra skirtos tiems, kurie jau yra žygiavę ir įpratę prie ilgų distancijų įveikimo pėsčiomis. Pervertinus savo jėgas ir iškart renkantis ilgąsias distancijas, galimos traumos ir kiti negalavimai.
2. Pasiruoškite specialią aprangą ir avalynę. Ne tik einantiems ilguosius atstumus, bet ir trumposiose trasose reikėtų rinktis žygiams skirtus batus, o ne basutes ar paprastus sportinius batus. Toks pasirinkimas padės ant kojų išvengti pritrynimų ir pūslių. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad kojos gali tinti ir plėstis, todėl daug patogesni žygiams kiek laisvesni batai. Lygiai taip pat svarbios ir kojinės. Jos turėtų būti ne iš medvilnės, o iš merino vilnos arba sintetinės. Marškinėliai, kelnės, tamprės ir striukė turėtų būti skirta sportui ir turėti kvėpavimo funkciją. Rinkitės jau patikrintus drabužius, kurie netrina ir nespaudžia. Nauji rūbai ir avalynė žygyje gali pateikti nemalonių staigmenų.
3. Įsidėkite tinkamo maisto. Svarbiausia – nepamirškite vandens, nuolat papildykite jo atsargas ir gerkite viso žygio metu. Taip pat pasirūpinkite ir tinkamu maistu. Geriausiai žygiams tinka daug angliavandenių turintys maisto produktai. Riešutai, vaisiai, duona ar javainių batonėlių ar kito maisto, nuo kurio nebūna „apsunkimo“ jausmo. Venkite mėsos gaminių, rūkyto, kepto ar kito sunkiai virškinimo maisto.
4. Nepamirškite medicininių reikmenų. Kuprinėje reikėtų turėti pleistro nuo pūslių. Jis nėra pigus, tačiau yra efektyvi pirmoji pagalba nutrintoms pėdoms. Jei jums ir neprireiks, tikrai galėsite pagelbėti žygio draugams. Jei einate ilgą atstumą ir pradedate jausti kojų maudimą, nepamainomas yra purškiamas ledas. Tik svarbu jo nepurkšti iš labai arti, kad nenusidegintumėte odos.
5. Gerai išsimiegokite ir pailsėkite. Pailsėjęs organizmas daug lengviau įveiks pasirinktus kilometrus, todėl prieš žygį reiktų pamiegoti 8–9 valandas ir papusryčiauti.
6. Padėkite vieni kitiems. Gera nuotaika ir maloni kompanija visada padeda ištverti iššūkius žygyje. Einant su draugais, kompanijos tempas paprastai priklauso ne nuo geriausiai fiziškai pasiruošusių, o atvirkščiai. Todėl stipresnieji turėtų pagelbėti labiau pavargusiems.