Šildymo sezono pradžia audringa: būstą niokoja vanduo ir liepsnos

14.11.2017

Naujausi pranešimai

  • 17.12.2024
    Audros nuostoliai didėja kas valandą: nuplėšti stogai, išgriautos tvoros, sudaužyti šiltnamiai ir nupūstos kepsninės
    Daugiau
  • 16.12.2024
    Apledėjusi kelio danga: kas gali apsaugoti vairuotojus ir pėsčiuosius
    Daugiau
  • 09.12.2024
    Prieššventinis laikotarpis – išbandymas emocinei sveikatai: kaip ja pasirūpinti
    Daugiau
Daugiau naujienų

Pirmasis šildymo sezono mėnuo virsta tikru išbandymu – nepatikrintos ar prastai prižiūrėtos šildymo sistemos ir įrenginiai žmonėms kasmet apgadina būstą bei atneša nenumatytų nuostolių. „Gjensidige“ draudikų statistika rodo, kad prasidėjus šildymo sezonui nelaimių, susijusių su šildymo sistemų gedimais, padaugėja daugiau nei 30 procentų. Dažniausiai žmonės nukenčia nuo varvančių radiatorių, sugedusių šildymo katilų, kaminuose ar židiniuose kylančių gaisrų.

„Spalio pabaigoje ir lapkričio pirmoje pusėje žmonės dėl prasidėjusio šildymo sezono patiria trečdaliu daugiau nelaimingų įvykių. Kartais apsiribojama sugadinta grindų danga, tačiau pasitaiko ir itin skaudžių atvejų, kai, įsiplieskus gaisrui, gyventojai netenka namų. Praktika rodo, kad šildymo sezono pradžioje dėl padidinto slėgio prakiūra radiatoriai ar, juos nuorinus, žmonės tiesiog užmiršta užsukti sklendes. Gyventojai taip pat neapdairiai pradeda kūrenti židinius ir krosnis bei sukelia gaisrus. Didžiosios dalies draudžiamųjų įvykių būtų galima išvengti, jei žmonės atsakingiau pradėtų šildymo sezoną – tinkamai pasirūpintų šildymo įranga dar prieš prasidedant šaltajam metų laikui“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.

Pasak G.Norkaus, net 40 proc. visų nelaimių, atsitinkančių namuose šildymo sezono pradžioje, sudaro būsto užliejimas vandeniu. „Kuomet paleidžiamos šildymo sistemos, ima trūkinėti šių sistemų vamzdynai, radiatoriai bei kita šildymo įranga. Būsto užliejimas vandeniu yra pati dažniausia avarijų, kylančių gyvenamosiose patalpose, priežastis. Nors kiekvieną dieną vidutiniškai užliejama po 11 „Gjensidige“ klientų butų, o Lietuvoje kasdien įvyksta daugiau nei 300 įvykių, kai nuo vandens nukenčia žmonių turtas, gyventojai iš anksto nesusimąsto apie šios nelaimės padarinius“, – sakė draudimo bendrovės atstovas.

„Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais išmokėta vidutinė žala, įvykus gyvenamųjų patalpų užliejimui vandeniu, siekė 700 eurų. Turto draudimo eksperto teigimu, dažniausia būsto užliejimo priežastis – trūkusios žarnelės, todėl jas reikia profilaktiškai tikrinti ir, jei būklė kelia įtarimą, būtinai pakeisti.

Draudimo bendrovės atstovas patarė apie šildymo sezoną galvoti atsakingai. „Radiatorių nuorinimo ir kaminų valymo bei patikrinimo darbus reiktų palikti profesionalams. Taip pat svarbu kiekvienais metais atlikti šildymo įrenginių – radiatorių bei katilų – profilaktiką“, – kalbėjo draudikas.

Jo teigimu, ugnis, prasidėjus šildymo sezonui, žmonėms padaro kelis kartus didesnius nuostolius ir gyventojai labiausiai finansiškai nukenčia per gaisrus. „Nors ugnis yra rečiausiai pasireiškianti nelaimės priežastis, patiriami nuostoliai vidutiniškai siekia 8 tūkst. eurų. Šiemet didžiausia atlyginta žala viršija 100 000 eurų“, – teigė G. Norkus.

Anot draudimo bendrovės atstovo, prasidėjus šildymo sezonui itin svarbu tinkamai pasirūpinti reguliaria kaminų priežiūra – išvalyti juos ne tik pasibaigus šildymo laikotarpiui, bet ir prieš jį. Be to, kasmet daugėja atvejų, kai gaisrą sukelia degių medžiagų laikymas šalia šildymo įrenginių, todėl būtina atkreipti dėmesį, kad degūs daiktai nuo jų būtų laikomi saugiu atstumu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į židinių ir krosnių kūrenimą, nepaliekant jų be priežiūros.

Jis atkreipė dėmesį, kad prieš šildymo sezoną sukrunta ir klientai – daugiau žmonių apdraudžia turtą ne tik draudimo bendrovės skyriuose, bet ir internetu.