Žiemos oras ir neseniai iškritęs sniegas vilioja vaikus į lauką su rogutėmis, slidėmis ar pačiūžomis. Tokios pramogos atneša ne tik malonius įspūdžius, su atžalomis aktyviai pramogaujančios šeimos žiemą dvigubai dažniau patiria rimtus iššūkius dėl vaikų sveikatos bei nelaimingų atsitikimų. Draudikai atkreipia dėmesį, kad iškritus sniegui vaikai dažniausiai kenčia nuo įvairių kūno vietų sumušimų, nušalimų, galūnių išnirimų ir net kaulų skilimų bei lūžių.
„Trečdalį vaikų nelaimingų atsitikimų žiemą sudaro įvykiai, kurie nutinka aktyviai leidžiant laiką gamtoje. Sniego išsiilgę vaikai dažnai nepamatuoja savo jėgų ir į šaltojo metų laiko pramogas neria stačia galva. Statistika rodo, kad leidžiantis nuo kalniukų slidėmis, rogutėmis ar čiuožinėjant pačiūžomis itin dažni stiprūs sumušimai bei viršutinių ir apatinių galūnių išnirimai. Neišvengiama ir skaudesnių pasekmių – kaulų lūžių“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų direktorius Gytis Matiukas.
G. Matiuko teigimu, vaikai paprastai nejaučia, kada šaltas oras ima daryti žalą jų sveikatai. „Pasitaiko atvejų, kai vaikai apšąla skruostus, nosį, rankų ir kojų pirštus ar net visą veidą. Dažnai termometro stulpelio temperatūrą tėvai žino, tačiau vaikų savijautai lauke yra kur kas svarbesnė meteorologų skelbiama jutiminė temperatūra. Šiaurės ir rytų vėjas bei oro drėgnumas yra priežastys, kurios sukelia vaikų nušalimus. Būna, kad termometras rodo -12°C, tačiau išėję į lauką, jaučiatės tarsi būtų -21°C. Būtent jutimine temperatūra turėtų vadovautis tėvai“, – teigė „Gjensidige“ žalų ekspertas.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos centro vadovė, VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinikos vadovė Odeta Kinčinienė atkreipia dėmesį, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių moksleiviams į lauką iš viso nereikėtų eiti, kai jutiminė temperatūra nukrinta žemiau - 20°C laipsnių. Tai, pasak medikės, leis išvengti susirgimų ir nelaimingų atsitikimų.
O. Kinčinienė pateikia patarimus, kurie padės žiemą tėvams geriau vaikais pasirūpinti leidžiant laiką gryname ore.
5 taisyklės, kurių turėtų laikytis kartu su vaikais žiemos pramogas lauke mėgstantys tėvai
1.Atidžiai ir tinkamai įvertinkite oro temperatūrą. Jeigu lauke ne daugiau kaip 10 laipsnių šalčio, galima eiti su vaikais į lauką ir žaisti įvairius žaidimus bei mėgautis žiemos pramogomis. Jei temperatūra yra nukritusi žemiau - 20°C, visada reiktų patikrinti ir jutiminę oro temperatūrą. Šalčio pavojai ikimokyklinio amžiaus vaikui bus minimalūs, jei jutiminė oro temperatūra bus ne žemesnė nei -20°C.
2.Pasirinkite tinkamą užsiėmimą tinkamoje vietoje. Lietuvos tėvai dažnai vietoj buvimo gryname ore renkasi pasyvų laiko praleidimo būdą su elektroniniais prietaisais arba uždarose kolektyvui skirtose patalpose, pvz., žaidimo kambariuose arba prekybos centruose. Vietoj šių vietų visgi reiktų rinktis buvimą gryname ore ir judrius užsiėmimus – įvairius žaidimus, vaikščiojimą ar aktyvias pramogas ant kalniuko. Šiems užsiėmimams tėvai turėtų parinkti saugią vietą – toli nuo važiuojamosios kelio dalies, be medžių nusileidimo kelyje, be staigių posūkių ar rizikingų reljefo linkių. Taip pat būtina naudoti aktyviam žiemos sportui reikalingas apsaugas.
3.Stebėkite vaiko odos būklę. Jei pastebėjote baltos spalvos odos plotelius, vaikas gali būti nušalęs tam tikras veido vietas ar galūnes. Kad taip nenutiktų tėvams reikėtų būnant ilgesnį laiką šaltame ore patikrinti vaiko odos kraujotaką: jei, paspaudus pirštu, odos spalva negrįžta per tris ar keturias sekundes, būtina skubiai grįžti i šildomą patalpą. Balta spalva reiškia sustojusią odos kraujotaką. Nušalusių vietų nereikėtų trinti ar intensyviai šildyti kokiais nors prietaisais ar užvirusio vandens pripiltu puodeliu. Sušildyti odą reiktų pamažu, tiesiog būti šiltoje patalpoje arba švelniai prausti nušalusias vietas šiltu vandeniu. Vaiko odoje atsiradus baltoms nejautrioms dėmėms reiktų skubiai kreiptis į vaikų gydytoją.
4.Renkite vilnoniais ir pūkiniais drabužiais, aukite tinkamo dydžio avalyne. Patartina, kad prie kūno būtų dėvimi natūralaus pluošto drabužiai. Ypač tiktų vilnoniai rūbai, po jais galima rengti medvilninius ar lininius drabužius. Itin geras viršutinis rūbas ikimokyklinio amžiaus vaikui yra pūkinė striukė ar puspaltis. Tokie rūbai paprastai yra pralaidūs orui, atsparūs vėjui ir saugo šilumą. Avalynė neturėtų spausti vaiko kojų, nes ilgiau avint avalynę, joje atsiranda drėgmės – tai atvėsina pėdas bei skatina nušalimą.
5.Nepamirškite apsauginių priemonių veidui ir lūpoms. Esant minusinei temperatūrai ir stipresniam vėjui, atviras odos vietas gali apsaugoti specialus tepalas ar kremas. Reikėtų rinktis riebalų pagrindu sukurtą tepalą. Vandens pagrindu pagamintas kremas žiemos oro sąlygomis netiks.