Nuo šio mėnesio pradžios visuose Lietuvos gyvenamuosiuose būstuose – butuose, individualiuose namuose, sodo nameliuose – privaloma įsirengti dūmų detektorius. Draudikai ragina suskubti nespėjusius to padaryti ir užtikrina, kad gaisrą patyrusiems žmonėms žala bus atlyginama ir tais atvejais, jei nukentėjusieji dūmų detektoriaus namuose dar nebus sumontavę.
„Dūmų detektorius Lietuvos gyventojai savame būste turėtų įsirengti ne dėl ugniagesių ar mūsų raginimų, o dėl savęs. Juk detektorius yra reikalingas ne draudikui, bet pačiam būsto savininkui ir jo namiškiams. Garso signalu detektoriai įspėja gyventojus apie gresiantį gaisro pavojų, todėl laiku iškviesta pagalba padės išgelbėti gyvybes ir žmonių turtą ar bent sumažinti materialinius nuostolius“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus. „Gjensidige" Turto žalų skyriaus vadovas pabrėžia, kad gaisro atveju, nuostoliai bus atlyginti ir dūmų detektoriaus namuose neturėjusiam klientui. „Žalos bus išmokėtos, net jei dūmų detektorius nuo gaisro nukentėjusiame būste nebuvo sumontuotas. Tik svarbu suprasti, kad laiku išgirdęs dūmų detektoriaus pavojaus signalą, žmogus visada turės daugiau galimybių išsigelbėti pats. Neseniai dūmų detektorius išgelbėjo visą šeimą. Naktį suveikęs, jis pranešė apie pradėjusį degti namo fasadą. Šeima su mažais vaikais spėjo išbėgti iš namo, iškviesti pagalbą, o ugnis buvo užgesinta dar nespėjus jai išplisti. Atlyginome klientams kelių tūkstančių eurų nuostolius. Gaisrui išplitus, nuostoliai būtų dešimteriopai didesni, jau nekalbant apie tai, jog ugnis galėjo pasiglemžti šių žmonių gyvybes“, – tvirtino G.Norkus. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas parodė, kad net 52 proc. Lietuvos gyventojų baiminasi, jog jų namus nuniokos gaisras. „Ši baimė yra tikrai pagrįsta, nes gaisras yra tokia nelaimė, kuri, lyginant su kitais nelaimingais atsitikimais būste, atneša pačius didžiausius finansinius nuostolius. Išplitusi ugnis namus sudegina per kelias minutes“, – teigė G.Norkus.
„Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais išmokėta vidutinė žala, įvykus gaisrui, siekė 5 tūkst. eurų. „Ugnis padaro kelis kartus didesnius nuostolius nei kitos nelaimės ir žmonės labiausiai finansiškai nukenčia per gaisrus. Po jų išmokamų žalų vidutinė suma net penkis kartus viršija tą, kuri vidutiniškai išmokama įvykus gamtos stichijų sukeltai nelaimei ar vagystei“, – kalbėjo G. Norkus.
Jo teigimu, namuose įrengti dūmų detektoriai leis apsaugoti žmonių gyvybes ir į pavojų sureaguoti operatyviai. „Pasitaiko daug atvejų, kai žmonės laiku nesureaguoja į ugnį, imasi priemonių, kai namai jau dega atvira liepsna, o atvykę ugniagesiai nebegali padėti ir išgelbėti namų, nes gaisras nebuvo laiku pastebėtas. Nuo tokių nemalonių scenarijų dūmų detektoriai padės apsisaugoti. Raginame dūmų detektoriaus būtinybę suprasti ne kaip prievolę, o kaip realią apsaugos galimybę“, – tvirtino draudimo bendrovės atstovas. Jis atkreipė dėmesį, kad dūmų detektorių patariama įrengti miegamosiose patalpose. Jo nereikėtų montuoti virtuvėje, kur šis prietaisas galėtų suveikti nuo gausių gaminamo maisto garų. Šį prietaisą užtenka prie lubų prisukti tvirtinimo elementais arba priklijuoti tvirta dvipuse lipnia juosta. Jei detektorius kokybiškas, pats žmogus kartą per pusę metų galės patikrinti jo funkcionalumą paspausdamas testavimo mygtuką.