Ketvirtadalis Lietuvos vairuotojų yra išgyvenę nemalonią patirtį – kelyje pristigę degalų. Tyrimas parodė, kad dauguma jų šią situaciją sprendė kreipdamiesi pagalbos į šeimos narius, draugus ar kolegas, kiti – rizikavo ir kelionę tęsė, kol transporto priemonė užgeso. Dalis vairuotojų tokiomis aplinkybėmis gelbėjosi užsisakydami pagalbos kelyje paslaugą ar išsikvietę taksi.
Šiuos Lietuvos vairuotojų įpročius atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu praėjusį mėnesį „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Prasidedant laikui, kai atšilus žmonės daugiau keliaus automobiliu, draudikai rekomenduoja dažniau žvilgtelėti į degalų bako rodmenis ir kelyje išvengti keblių situacijų, kurias vairuotojams sukelia netikėtai besibaigiantis kuras.
„Vairuotojams svarbu priminti, kad artėjant šiltajam sezonui, kuomet dažniau keliausime automobiliu, žmonės leisdamiesi į kelią neužmirštų pasitikrinti, ar nepristigs degalų netinkamiausioje vietoje pačiu netinkamiausiu laiku“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjesidige“ Žalų departamento vadovė Viktorija Katilienė.
Tyrimas parodė, kad 39 proc. Lietuvos vairuotojų, pastebėję, jog neužteks degalų pasiekti kelionės tikslui, prašo sutuoktinių ar kitų šeimos narių pagalbos, trečdalis kreipiasi į draugus ir kolegas. 11 proc. vairuojančių žmonių tokiomis aplinkybėmis apsisprendžia rizikuoti ir važiuoti, kol automobilis užges. Panaši dalis apklaustųjų kviečiasi pagalbą kelyje, o 6 proc. užsisako taksi ar pavežėjimo paslaugą.
„Apklausos rezultatai rodo, kad žmonės labiausiai pasikliauja artimaisiais bei draugais ir dažniausiai pagalbos kreipiasi būtent į juos. Tuo tarpu 10 proc. Lietuvos vairuotojų naudojasi draudimo bendrovių pagalbos kelyje paslauga, kuomet atvykęs pagalbos ekipažas pristato kurą vairuotojui į vietą, kurioje jis pristigo degalų ir išsprendžia kitas technines problemas“, – sakė V.Katilienė.
Tyrimo duomenimis, mažiausia dalis Lietuvos vairuotojų – 4 proc. – stabdo keliu važiuojančias kitas transporto priemones ir jų vairuotojų prašo degalų.
V. Katilienė atkreipė dėmesį į didėjantį mūsų šalies vairuotojų sąmoningumą ir jų gebėjimą nemalonioje situacijoje pasirinkti mažiau rizikingą sprendimą. „Stabdant pro šalį važiuojančias transporto priemones vairuotojai, kurie savo automobiliu negali pajudėti iš vietos ir prašo pagalbos kitų, gali jos sulaukti, tačiau „tranzuojant“ būtina įvertinti visas aplinkybes. Idant netaptumėte piktavalių taikiniu, svarbu įvertinti ir paros laiką, ir eismo intensyvumą, todėl pristigus kuro reiktų elgtis ne spontaniškai, o racionaliai ir apgalvotai“, – įspėjo draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė.
Ji patarė į užmiesčio keliones ar kitas šalis neišvykti nepasitikrinus savo transporto priemonės degalų bako. „Automobiliu vykstant į kitus miestus ar į kitas valstybes reikėtų kelionės pradžioje prisipildyti degalų baką, o kelionės metu sekti automobilio prietaisų skydelyje esančius degalų bako rodiklius. Jei keliaujate į kitas šalis, išvenkite netikėtumų dėl besibaigiančio kuro ir susiplanuokite iš anksto, kur pasipildysite degalų atsargas“, –kalbėjo V. Katilienė.
Tyrimo duomenimis, vyrai dvigubai dažniau nei moterys atsiduria keblioje situacijoje dėl besibaigiančių degalų. Dažniausiai kelyje su degalų trūkumų susiduria 36-45 metų vairuotojai. Apklausos duomenimis, kuro dažniausiai pristinga mažesniuose miestuose ir rajonų centruose gyvenantys vairuojantys žmonės.
„Spinter tyrimai“ Lietuvos eismo dalyvių apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant daugiau nei 1 tūkst. įvairiose Lietuvos vietose gyvenančių žmonių.
Nuoroda į vaizdo siužetą, kuriame žmonės pasakoja savo istorijas, kaip jie elgėsi kelyje pristigę degalų: https://www.youtube.com/watch?v=W3tHR-NUITg