Gripas ir peršalimo ligos šį sezoną masiškai guldė Lietuvos gyventojus. Gripo epidemijai baigiantis atliktas tyrimas parodė, kad 60 proc. Lietuvos žmonių paisė gydytojų nurodymų ir susirgę nėjo į darbą bei nelankė mokslo įstaigų. Vieni jų dirbo ir mokėsi namuose, kiti – gydėsi bei darbus ir mokslus nustūmė į šalį. Tuo tarpu ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų nesilaikė medikų rekomenduojamo režimo – sirgdami vyko į darbą ir dalyvavo paskaitose.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu šių metų vasario mėnesį „AC Nielsen Baltics“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
„Lietuvos žmonių elgseną gripo epidemijos metu tiriame antrus metus iš eilės. Kaip pernai, taip ir šiemet du trečdaliai sergančiųjų lieka namuose ir į darbą neina. Šis rodiklis rodo, kad pakankamai didelė dalis darbdavių sudaro sąlygas darbuotojams tinkamai sveikti ir pasirūpinti savo sveikata“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad per gripo epidemiją šiemet namuose gydėsi ir nedirbo 38 proc. Lietuvos žmonių, 22 proc. mūsų šalies gyventojų sirgdami į darbą nėjo, tačiau nuo darbų neatitrūko – profesines užduotis atliko iš namų. Namuose dažniausiai gydėsi brandesni žmonės, kurių amžius – 35-54 metai.
Tyrimo rezultatai atskleidė ir kitokius sergančiųjų įpročius. Apklausos rezultatai parodė, kad 24 proc. sergančių žmonių per šią gripo epidemiją ėjo į darbą ir lankė paskaitas.
„Deja, šie skaičiai nėra džiuginantys: ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų sirgdami nepaiso ligos ir stengiasi gyventi įprastą gyvenimą. Naujausia statistika rodo, kad neatsakingas elgesys susirgus vis dar gajus Lietuvoje, žmonės sloguodami, kosėdami ir netgi pakilus temperatūrai eina į darbą, lanko paskaitas, važinėja viešuoju transportu. Tokiu elgesiu jie kenkia ne tik savo sveikatai, bet ir platina ligą kitiems“, – tvirtino draudimo bendrovės atstovė.
Draudikė atkreipė dėmesį, kad gripo ir kiti kvėpavimo takų virusai dažniausiai plinta čiaudint bei kosint: jų dalelės pasklinda aplinkos ore, nusėda ant įvairių paviršių, o į kito žmogaus organizmą patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. „Virusu, esant šalia sergančio žmogaus, užsikrėsti išties paprasta, o biuruose arba mokslo įstaigų auditorijose, kur erdvė uždara, ši tikimybė dar labiau išauga“, – kalbėjo V.Katilienė.
Tyrimas parodė, kad sirgdami – jausdami peršalimo simptomus ar užsikrėtę gripu – į darbą ar studijas šių metų gripo epidemijos laikotarpiu daugiausiai skubėjo 25-34 metų mažesnių miestų bei rajonų gyventojai. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad darbuotojai ligos atveju dažniausiai elgiasi taip, kaip jų darbdaviai. Vadovo pavyzdys ir jo elgesys dažniausiai sukuria taisykles ir kolektyve. Taigi vadovai savo elgesiu turėtų rodyti pavyzdį bei susirgę kurti atsakingos elgsenos tradicijas įmonėse“, – sakė draudimo bendrovės žalų ekspertė.
Pasak V. Katilienės, vieni darbuotojai bijo netekti dalies pajamų, kiti vengia vadovų nepasitenkinimo, treti eina į darbą pasiligoję, galvodami, kad jų darbai negali palaukti ir atitekti kolegomis. „Toks žmonių elgesys dažniausiai turi įtakos sergančiųjų skaičiaus augimui ne tik darbo kolektyve, bet ir visame mieste“, – teigė draudikė.
Bendrovės „AC Nielsen Baltics“ Lietuvos gyventojų tyrimas „Gjensidige“ užsakymu buvo atliktas apklausiant 1600 įvairiose mūsų šalies vietose gyvenančių žmonių.