Tyrimas parodė, kad vienas iš šešių Lietuvos žmonių nėra nė karto buvęs užsienyje. Už valstybės sienos nė sykio kojos neiškėlusių mūsų šalies gyventojų kur kas daugiau nei tokių žmonių Latvijoje ar Estijoje. Naujausiais duomenimis, beveik kas aštuntas Latvijos ir Estijos gyventojas nėra lankęsis kitoje valstybėje.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „AC Nielsen Baltics“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa.
„Dabar, kai nukeliauti į kitą šalį yra taip pat patogu ir paprasta, kaip į bet kurį Lietuvos miestą, užsienyje nebuvusių mūsų šalies žmonių dalis yra stebėtinai didelė. Skaičiai rodo, kad beveik ketvirtadalis kaimuose ir beveik penktadalis nedideliuose miesteliuose bei priemiesčiuose gyvenančių žmonių už Lietuvos valstybės sienos nėra išvykę. Tikėtina, kad tokią mūsų šalies gyventojų elgseną diktuoja ne finansinės aplinkybės, o mūsų žmonių sėslumas, užsienio kalbų įgūdžių stoka ar nenoras atsirasti visiškai naujoje ir nepažįstamoje aplinkoje“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Tyrimo duomenimis, daugiausia užsienyje nė karto nebuvusių žmonių yra jaunimo iki 19 metų tarpe – net 36 procentai. Svečioje šalyje nėra lankęsi beveik penktadalis 35-44 metų Lietuvos gyventojų. Juos vejasi 55-64 metų žmonės, 17 proc. šios amžiaus grupės gyventojų į užsienį nėra išvykę nė karto.
„Jaunimas dar galės išvykti į kitas šalis ir praplėsti akiratį, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į didelį procentą vidutinio amžiaus žmonių, nesilankiusių užsienyje. Tai aktyvusis gyvenimo tarpsnis, kai žmonės jau yra apsirūpinę būstu, automobiliu ir augina vaikus arba kopia karjeros laiptais. Jų pasirinkimą nevykti į užsienio šalis greičiausiai lydi asmeninės nuostatos arba noras keliauti Lietuvoje bei geriau pažinti mūsų kraštą“, – svarstė V. Katilienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis Lietuvos žmonių visgi keliauja ir lanko kitas šalis, o 39 proc. keliautojų, vykdami į užsienį, visada įsigyja kelionės draudimą.
Draudimo bendrovės atstovės teigimu, kelionę į užsienį dažniausiai draudžia 45-54 metų žmonės. „Beveik pusė šios amžiaus grupės žmonių rūpinasi kelionės saugumu ir visada apsidraudžia. Dažniausiai į kelionę be draudimo leidžiasi 20-24 metų jaunimas, nors patirtis rodo, kad svečiose šalyse ši amžiaus grupė neretai patiria traumas, sumušimus ar kitus negalavimus, susijusius su aktyviu laisvalaikiu“, – sakė V. Katilienė.
Žalų ekspertė atkreipė dėmesį, kad keliaudami į užsienį žmonės dažniausiai renkasi medicininių išlaidų draudimą. „Jie pasirūpina pagrindu – draudimu, kuris atlygins išlaidas, jei teks gydytis, pirkti vaistus, o esant reikalui – pargabens namo. Be draudimo net kojos kelti iš savo šalies nepatariame. Net jei keliaujate į kaimyninę šalį savaitgaliui, gali užklupti peršalimas, ūmus apsinuodijimas ar danties skausmas. Nėra ką kalbėti apie ilgas atostogas egzotiškame krašte“, – tvirtino draudimo bendrovės atstovė.
Jos teigimu, keliaujantys žmonės dažnai renkasi ir nelaimingų atsitikimų draudimą. „Jis praverčia tuomet, jei susižeistumėte ir gydymą tęstumėte namie. Tada gautą draudimo išmoką galėtumėte panaudoti reabilitacijai, sveikatos stiprinimui. Pavyzdžiui, paslydę ant šlapių plytelių prie baseino išsinarinote koją. Medicinos išlaidų draudimas atlygins pirmosios pagalbos, reikalingų vaistų išlaidas. Jei papildomai būsite apsidraudę nuo nelaimingų atsitikimų, grįžę gausite išmoką, kurią galėsite panaudoti reabilitacijai“, – kalbėjo V. Katilienė.
Bendrovės „AC Nielsen Baltics“ reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant 4800 įvairiose trijų Baltijos valstybių vietose gyvenančių žmonių.