Nutikus nelaimei ar sugedus automobiliui kelyje vairuotojas itin greitai gali sulaukti kitų vairuotojų pagalbos. „Gjensidige“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad tokiais atvejais dauguma Lietuvos vairuotojų sureaguoja į nelaimę vienu ar kitu būdu. Tik 13 proc. apklaustųjų teigia niekada nesustojantys padėti.
Norėdami padėti – pristabdo ir įvertina situaciją
Tyrimo duomenimis, didžioji dalis – 33 proc. – Lietuvos vairuotojų, pamačiusių kelkraštyje sugedusią transporto priemonę, pristabdo ir tokiu būdu stengiasi įvertinti pagalbos poreikį. Dar 11 proc. sustoja, atidaro langą ir pasiteirauja, kokios pagalbos reikėtų. 13 proc. sustoja tik tais atvejais, kai sugedusio automobilio vairuotojas stabdo. O 6 proc. mūsų šalies gyventojų reaguoja iškart – sustoja ir išlipę iš automobilio teiraujasi, kuo gali padėti kitam eismo dalyviui.
„Visuomenės elgsena rodo, kad kelyje žmonės yra geranoriški ir neabejingi kitų nelaimėms bei nesklandumams. Toks elgesys kelyje iliustruoja, kad Lietuvoje sėkmingai kuriami socialiniai ryšiai, žmonės nesijaučia svetimi, gimsta bendravimo ir pagalbos tradicijos ne tik artimiausioje aplinkoje. Kuo daugiau padedame kitiems, tuo dažniau sulaukiame grįžtamojo ryšio iš kitų, taigi turime daugiau ir tvirtesnių santykių savo aplinkoje. Būtent jie geriausiai iliustruoja, ar žmonės jaučiasi saugūs“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Jis atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis vairuojančių žmonių į kelkraštyje stovinčias transporto priemones reaguoja atsargiai. „Tik labai maža dalis vairuotojų stabdo savo automobilį, lipa iš jo ir skuba pasiūlyti pagalbą. Žmonės pirmiausia įvertina problemą ir pagalbos poreikį būdami savo automobilyje ir nekontaktuodami tiesiogiai su kitu vairuotoju. Tokią atsargą reikėtų vertinti teigiamai, nes žmonės padėti nori, tačiau pirmiausia įvertina galimas grėsmes“, – kalbėjo draudimo bendrovės generalinis direktorius.
Jauni žmonės – labiausiai nusiteikę padėti
Tyrimo duomenimis, dažniausiai iškart sustoja jaunimas – vairuotojai iki 19 metų. Šios amžiaus grupės respondentai dažniau negu visi kiti atsakė, kad iškart išlipa iš automobilio ir mėgina padėti. „Skaičiai rodo, kad jauniausi eismo dalyviai dažniausiai stoja padėti iš karto ir nevertina jokių kitų aplinkybių ar rizikų. Tikėtina, kad per neilgą vairavimo praktiką jie dar nėra patyrę daug panašių situacijų. Jų atsakymus vertinčiau, kaip nuostatas žmonių atžvilgiu. Tendencija, jog jaunimas yra labiausiai pasirengęs ištiesti pagalbos ranką kitiems, rodo jaunų žmonių atsakingumą bei jų norą prisidėti prie socialinių santykių kūrimo“, – kalbėjo M. Jundulas.
Jis atkreipė dėmesį, kad žmonėms labai svarbu gerai jaustis ne tik artimiausioje socialinėje aplinkoje, bet ir pajusti, jog jie gali daryti įtaką socialiniam gyvenimui plačiąja prasme, t.y. mūsų šalies gyvenimui.
Tamsa ir užmiesčio keliai nėra kliūtis padėti
Tyrimas parodė, kad Lietuvos vairuotojai sustoja padėti kitiems vairuotojams, nežiūrint vietovės, asmeninių planų ar paros laiko. Tik šviesiu paros metu atsakė sustojantys 8 proc., o tik mieste – vos 2 proc. respondentų. 4 proc. teigė, kad sustoja tik, jei neskuba.
„Žmonės išties yra nusiteikę labai geranoriškai, asmeniniai planai ar kitos aplinkybės jiems nėra kliūtis pasiūlyti pagalbą kitiems. Toks solidarumas tikrai džiugina“, – tvirtino M. Jundulas.
Jo teigimu, vairuotoją, kuriam išties reikia pagalbos, dažniausiai atpažinti nėra sudėtinga. „Jie paprastai paiso kelių eismo taisyklių: yra įsijungę avarinį signalą, pasistatę įspėjamąjį ženklą, atsidarę transporto priemonės variklio dangtį ar pakėlę automobilį kėlikliu“, – dėstė draudimo bendrovės vadovas.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurios metu buvo apklausta daugiau nei 1,6 tūkst. įvairiose šalies vietose gyvenančių žmonių, „Gjensidige“ užsakymu šių metų gegužę atliko bendrovė „AC Nielsen Baltics“.