Lietuvos keliuose vis dažniau galima pamatyti kartu su šeimininkais automobiliu keliaujančius ir jų augintinius. Draudikai atkreipia dėmesį, kad prisisegti saugos diržus ir daugiau dėmesio skirti vaikų saugumui automobilyje žmonės jau įprato, tačiau į augintinių keliavimą žiūri kur kas aplaidžiau. Praktika rodo, kad netinkamai automobilyje vežami gyvūnai kelia pavojų ir gali tapti skaudaus eismo įvykio priežastimi.
„Tinkamai transporto priemonės salone arba jos bagažinėje įsodinti šunį, katiną ar kitą gyvūną bei kartu su augintiniu pasiruošti saugiai kelionei yra nemenkas iššūkis. Lietuvoje žmonės dar dažnai pamiršta, kad neteisingai automobilyje vežami gyvūnai kelia mirtiną pavojų ir gali būti avarijų ar avarinių situacijų priežastis“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Ant kelių ar glėbyje – ne vieta
Draudikė atkreipė dėmesį, kaip pasunkėja augintiniai važiuojant 50 km/h ir 70 km/h greičiu. „Gyvūnas nebūtinai turi būti didelis ar sunkus, kad, netinkamai vežamas automobilio salone, sukeltų skaudų eismo įvykį. Laisvai judantis augintinis automobilio salone važiuojant greitai gali lemti skaudžius padarinius. Praktika rodo, kad 20 kg sveriantis šuo važiuojant 70 km/h greičiu gali lėkti ir smūgiuoti 197 kg svoriu. Tai nulemia išties skaudžias pasekmes ir gyvūnui, ir transporto priemonės salone esantiems keleiviams“, – pasakojo V.Katilienė.
Pasak jos, automobilyje nesaugiai gabenami gyvūnai yra pavojingiausi atliekant staigų manevrą ar netikėtai stabdant. „Nepritvirtinti augintiniai ekstremalaus stabdymo metu skrenda iš galinės automobilio dalies į priekį ir neretai sužaloja vairuotoją arba priekyje sėdintį keleivį, sudaužo transporto priemonės stiklą. Jei patiriamas smūgis į automobilio galą, tuomet iš priekio gyvūnas lekia į galinę automobilio dalį ir didelį pavojų kelia ten važiuojantiems keleiviams, kurie yra atsisukę veidu į smūgio metu skriejančius gyvūnus“, – sakė V. Katilienė.
Anot draudimo bendrovės atstovės, kai kurie augintiniai mėgsta įsitaisyti ant automobilio salono grindų. „Yra pasitaikę atvejų, kai gyvūnai sutrukdo nuspausti stabdžių pedalą būtent tuo metu, kuomet reikia stabdyti transporto priemonę. Tada vairuotojui nepavyksta nuspausti stabdžių pedalo ir išvengti eismo įvykio“, – pasakojo draudimo ekspertė.
Pasak V. Katilienės, dar blogiau, kai gyvūnai įsitaiso vairuotojui ant kelių. „Toks neatsakingas elgesys yra toks pat pavojingas kaip kalbėjimas telefonu ar naršymas internete. Ant kelių važiuojantys gyvūnai išblaško vairuotojo dėmesį, jis negali susitelkti tik į kelią ir aplinkui vykstantį eismą, nes gyvūnas bet kuriuo metu juda, gali atlikti neprognozuojamus šuolius ar netikėtai nusileisti prie pedalų ant automobilio grindų, o netyčia užmintas – įkąsti“, – kalbėjo draudimo bendrovės atstovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad augintinių saugumas automobiliuose yra itin svarbus ne tik judriose miesto gatvėse ar leidžiantis į tarpmiestinę kelionę, bet ir vykstant į užsienio šalis. „Lietuvoje ir užsienyje gyvūnų gabenimo reikalavimai yra nustatyti Kelių eismo taisyklėse“, – teigė V. Katilienė.
Jos teigimu, nėra taip svarbu, kurį augintinių vežimo būdą žmonės pasirinks, svarbiausia, kad jis būtų saugus ir gyvūnai automobilyje netrukdytų vairuoti.
Žmonių supratimas keičiasi
Pasak šunų dresūros mokyklos „Reksas“ vyr. trenerio ir elgsenos specialisto Jono Valančiaus, gyvūno saugumas automobilyje priklauso nuo jo šeimininko požiūrio į augintinio gyvybę bei lėšų, skiriamų saugiam gyvūno važiavimui transporto priemonėje. „Paprastai žmonės apie augintinio saugumą automobilyje ima galvoti po tam tikrų įvykių ar nelaimingų situacijų, tačiau saugiais gyvūnų keliavimo būdais reikėtų rūpintis iki nemalonių atsitikimų“, – kalbėjo J. Valančius.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje šuo tampa vis artimesniu žmogaus kompanionu. „Žmonių supratimas apie šuns poreikius per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė. Pakito ir gyvūnų auklėjimas, ir jų vežimo įpročiai. Šunų šeimininkai tampa atsakingesni. Dabar šunys Lietuvoje keliauja saugiau nei tai darydavo prieš dešimtmetį“, – tvirtino šunų dresūros mokyklos atstovas.
Kai šuniukas nuo galinės sėdynės važiuojant ima šokinėti link vairo, specialisto teigimu, tai jau yra pakankama dingstis įsigyti vieną ar kitą saugiam šuns keliavimui būtiną priemonę. „Kiti po kelis kartus per metus mūsų mokykloje pasitaikantys atvejai yra susiję su gatvėje šunų girdimais garsais. Netikėtai įsijungus greitosios pagalbos automobilio ar kitai sirenai, šuo sureaguoja – ima šokinėti, kaukti ir trukdyti vairuojančiam šeimininkui. Žmonės tikrai dažnai patiria tokias situacijas kelyje, tačiau vėliau padaro išvadas ir imasi saugumo priemonių“, – pasakojo J. Valančius.
Šunų dresūros mokyklos vyr. treneris ir elgsenos specialistas J.Valančius pateikė kelis būdus, kaip augintiniai turėtų būti saugiai vežami automobiliu.
1. Transportavimo dėžė. Tai dažniausias žmonių pasirinkimas gyvūnų keliavimui automobiliu. Tvirto plastiko ir patikimą užraktą turinčios transportavimo dėžės yra pritaikytos mažesniems gyvūnams – nedidelių veislių šunims, katėms ar graužikams. Jose gyvūnai paprastai įpratinami nuo mažens ne tik keliauti, bet ir tiesiog būti bei ilsėtis. Šias dėžes važiuojant reikia prisegti ant sėdynės automobilio saugos diržais, idant dėžė neslidinėtų ir būtų stabili. Į vidų rekomenduojama įdėti paminkštinimą ar gultą, kad kelionė augintiniui būtų patogi.
2. Petnešos ir diržas. Reikalingas specialus diržas, tvirtinamas prie petnešų, kurias, sujuostas per krūtinę, dėvi augintinis. Šio specialaus diržo sagtis yra užsegama į automobilio saugos diržo vietą. Gyvūnas jausis laisvai, galės dairytis pro langą ir judėti. Kad augintinis važiuotų minkštai, jam galima patiesti guolį. Tuo tarpu stabdant ar atliekant kitą staigų veiksmą saugos sistema užsifiksuoja ir apsaugo gyvūną bei vairuotoją.
3. Narvas. Ši gyvūnų keliavimo priemonė yra pati tvirčiausia. Narvai tinka didesnių veislių šunims ir yra pritaikyti naudojimui bagažinėje. Jei augintinis transporto priemonės salone dėl savo dydžio negali saugiai važiuoti, tuomet universalo tipo automobiliuose yra įrengiamas ir įtvirtinamas keliavimui skirtas narvas. Tokie narvai dažniausiai nepatenkina mažų šuniukų šeimininkų poreikių, todėl ši priemonė yra naudojama kiek rečiau nei kitos.
4. Metalinės grotelės ir pertvaros. Įvairiems automobilių modeliams pritaikytos reguliuojamo aukščio ir pločio pertvaros atskiria bagažinę, kurioje yra augintinis, nuo mašinos salono arba galines sėdynes nuo priekinių.
J. Valančius patarė šunų šeimininkams nenaudoti jokių savarankiškai išrastų gyvūnų keliavimo priemonių. „Nei tarp kojų, nei po pažastimi augintiniams keliauti tikrai nėra saugu, todėl alternatyvių priemonių nereikėtų rinktis“, – kalbėjo šunų dresūros mokyklos vyr. treneris.
Jo teigimu, nuo mažens keliauti įpratintas gyvūnas važiuodamas automobiliu nepatiria blogų potyrių. „Dauguma šunų gali išmokti noriai keliauti, jeigu po kelionės jam nutinka kažkas malonaus. Šuns jaučiamas komfortas važiuojant automobiliu yra jo šeimininkų darbo rezultatas. Esant ilgai kelionei automobiliu, šuniui reiktų leisti atsistoti, išleisti jį pabėgioti. Vykstant į karštesnes oro sąlygas būtų gerai augintiniui paimti vėsinimo kilimėlį, tuomet jis lengviau ištvers klimato pokyčius. Taip pat automobilyje reikėtų turėti pirmosios pagalbos vaistinėlę ne tik sau, bet ir šuniui“, – kalbėjo J.Valančius.