Tyrimas parodė, kad Lietuvos ir Latvijos žmonės labiausiai nerimauja dėl vaikų, o estai – dėl asmeninių finansų. Saugiausiai visų Baltijos šalių gyventojai jaučiasi dėl tų pačių dalykų – savo būsto, gyvybės ir sveikatos. Visgi Estijos žmonės, lyginant su kitų Baltijos šalių gyventojais, dėl jų nerimauja mažiausiai.
Visuomenės saugumas matuotas pagal keturis bazinius kriterijus, kurie užtikrina saugumo jausmą – sveikata, gyvybė, turtas ir finansai. Jie buvo įvertinti draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „AC Nielsen Baltics“ atliktoje reprezentatyvioje Baltijos šalių gyventojų apklausoje.
„Žmonių savijautą ir saugumo jausmą visose trijose Baltijos šalyse reikėtų vertinti gana palankiai. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl būsto jie jaučiasi saugiausiai. Tikėtina, kad didžioji dalis žmonių yra būsto savininkai, todėl yra visiškai saugūs dėl nuosavybės, kuri priklauso jiems. Žmonių nuosavybės jausmas yra itin stiprus, todėl jie yra tikri, jog namuose yra saugiausi“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Tyrimas parodė, kad beveik tiek pat Baltijos šalių žmonių yra saugūs ir dėl savo bei šeimos narių gyvybių. Taip jaučiasi 77 proc. estų, 70 proc. latvių ir 67 proc. Lietuvos gyventojų. „Skaičiai rodo, kad gyvename saugioje visuomenėje: žmones tenkina viešoji tvarka, kuri yra užtikrinama visose trijose Baltijos šalyse. Jie nemato pagrindo nuogąstauti dėl svarbiausio nematerialaus turto – gyvybės“, – kalbėjo M.Jundulas. Apklausos duomenimis, 6 iš 10 Lietuvos ir Latvijos žmonių jaučiasi saugus dėl savo sveikatos, Estijoje tokių žmonių – 71 procentas. „Šie žmonės yra tikri, jog jiems nieko nenutiks. Skaičiai atskleidžia, kad pakankamai didelė dalis visuomenės nesirūpina dėl savo sveikatos, tačiau jaučia nerimą dėl materialių dalykų – savo automobilio ir asmeninių finansų“, – tvirtino draudimo bendrovės vadovas.
Tyrimas parodė, kad tik pusė žmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jaučiasi saugūs dėl asmeninių finansų ir jiems priklausančios transporto priemonės. „Turto ir finansinio saugumo klausimai yra susiję su žmonių jau sukauptu turtu ir galimybėmis jį išsaugoti, o taip pat su esamomis pajamomis ir jų stabilumu. Dėl savo finansinio turto jaučiasi saugūs tik 55 proc. Lietuvos, 52 proc. Estijos ir 61 proc. Latvijos visuomenės“, – teigė M. Jundulas.
Jis atkreipė dėmesį į du aspektus – finansinio saugumo jausmą ir saugumą dėl savo vaikų. Tai yra jautriausios temos mūsų visuomenei. Mažiausiai saugūs žmonės jaučiasi dėl vaikų: tik 54 proc. Lietuvos, 59 proc. Latvijos ir 63 proc. Estijos apklaustųjų nejaučia nerimo dėl atžalų.
„Paradoksalu, tačiau dabar, kai pragyvenimo rodikliai gerėja, visuomenės nariai sakosi nesą tiek tikri dėl savo finansinės padėties. Su žemu finansinio saugumo rodikliu susiečiau ir nerimą dėl vaikų – tėvams tai pirmiausiai yra nesaugumas dėl vaikų ateities, kuri susijusi su galimybėmis užtikrinti vaikams tinkamą išsilavinimą, pragyvenimo kokybę ir jų gerovę. Skaičiai rodo, kad tik kiek daugiau nei kas antras žmogus Baltijos šalyse yra tikras, jog gali šiais dalykais pasirūpinti“, – kalbėjo M. Jundulas.
Bendrovės „AC Nielsen Baltics“ Lietuvos gyventojų tyrimas „Gjensidige“ užsakymu buvo atliktas šių metų vasarį apklausiant 4800 įvairiose Lietuvos, Latvijos ir Estijos vietose gyvenančių žmonių.