Tyrimai rodo, kad sveikatos draudimu Lietuvoje darbdaviai yra apdraudę kas dešimtą žmogų. Specialistai pastebi naują tendenciją, jog vis daugiau darbdavių mūsų šalyje pasirūpina ne darbuotojų ambulatoriniu ar stacionariniu gydymu, o didžiausią dėmesį skiria jų sveikatos profilaktikai.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „AC Nielsen Baltics“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad sveikatos draudimu mūsų šalyje dažniausia apdraudžiami 18-35 m. amžiaus darbuotojai.
Darbdaviai rūpinasi darbuotojais vis daugiau
„Matome, kad darbdaviai Lietuvoje keičia požiūrį į darbuotojus, o darbuotojų sveikatos draudimas yra aiški šios kaitos iliustracija. Iki šiol verslininkams buvo svarbiausia pasirūpinti darbuotojų pasveikimu jiems susirgus. Ši tendencija rodė, kad darbdaviai nori užsitikrinti priemones, padėsiančias darbuotojui kuo skubiau gauti reikiamas specialistų paslaugas, greičiau pasveikti ir grįžti į darbą“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Šiuo metu, pasak M. Jundulo, sparčiausiai populiarėja jau kita – sveikatos profilaktikos – kryptis. „Ja darbdaviai siekia, kad darbuotojai tikrintųsi sveikatą profilaktiškai – turėtų galimybę užbėgti ligai už akių. Kai darbuotojai mato darbdavio rūpestį, tai įvertina ir atsilygina lojalumu įmonei“, – tvirtino draudimo bendrovės generalinis direktorius.
Draudimas tapo kovos dėl talentų priemone
Darbuotojų samdos bendrovės „People Link“ vadovaujanti partnerė Jurgita Lemešiūtė atkreipė dėmesį, kad sveikatos draudimas yra svarbesnis tiems darbuotojams, kurių baziniai poreikiai yra patenkinti vidutiniu ar aukštesniu darbo užmokesčiu. „Pastebime, kad dažniau sveikatos draudimo tikisi tie darbuotojai, kurie jau yra turėję jį ankstesnėse darbovietėse arba šiuo draudimu naudojasi jų šeimų nariai. Pastebėtina, kad sveikatos draudimas yra labiau populiarus tarp darbuotojų didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kur nemokamos medicinos paslaugos yra sunkiau pasiekiamos dėl didesnių eilių ir veikia daugiau privačių sveikatos priežiūros įstaigų“, – kalbėjo J. Lemešiūtė.
Jos teigimu, sveikatos draudimą dažniausiai siūlo tie darbdaviai, kurie susiduria su stipriausia kova dėl rinkos talentų – darbuotojų. Pasak J. Lemešiūtės, dažniau tai yra finansines paslaugas teikiančios bendrovės ir IT bei telekomunikacijų įmonės.
„Sveikatos draudimas, pensijų kaupimas ir papildomos atostogų dienos šiuo metu yra pačios populiariausios darbuotojų motyvavimo priemonės. Jos yra skirtos darbuotojų lojalumui skatinti. Jos tokios pat svarbios, kaip ir į įmonės veiklą tiesiogiai orientuotos motyvavimo priemonės – darbo užmokesčio priedai bei kiti bonusai už pasiektus rezultatus“, – sakė darbuotojų samdos bendrovės vadovė.
Smulkusis verslas nori neatsilikti
Skaičiai rodo, kad sveikatos draudimas Lietuvoje yra kiekvienais metais auganti draudimo rūšis. Lietuvos banko duomenimis, per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sveikatos draudimo portfelis paaugo 27 procentais.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, tarp sveikatos draudimu apdraudžiančių darbdavių šiuo metu sparčiausiai auga vidutinio dydžio įmonių, turinčių 20-50 darbuotojų, kiekis. Jas vejasi ir smulkieji verslininkai, kurie prieš kelis metus šia paslauga naudojosi pasyviau. Jei darbuotojų skaičius yra didelis ir poreikiai yra skirtingi, tuomet darbdaviai pasirenka įvairių rizikų draudimą, kuris leidžia darbuotojams rinktis sveikatos paslaugas ar prekes pagal savo poreikius.
Draudimo bendrovės statistika rodo, kad tarp apdraudusių savo darbuotojus sveikatos draudimu įmonių daugiausiai yra IT, finansų, farmacijos, gamybos, pardavimų, paslaugų sektoriaus bendrovės, vis daugiau šiomis paslaugomis naudojasi ir regionuose įsikūrusios įmonės. Atkreiptinas dėmesys, kad intelektinį darbą dirbantys žmonės apdraudžiami dažniau nei tie, kurie dirba fizinį darbą.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklausta 1 600 įvairiose šalies vietose gyvenančių žmonių, „Gjensidige“ užsakymu šiemet atliko bendrovė „AC Nielsen Baltics“.