Vairavimo sąlygos Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse skiriasi nedaug, tačiau Baltijos šalių vairuotojai kelyje nerimauja dėl skirtingų dalykų. Tyrimas parodė, kad Estijos žmonėms labiau nei lietuviams ir latviams nerimą prie vairo kelia oro sąlygos. Lietuvos vairuotojai labiau nei Baltijos šalių kaimynai bijo sukelti arba patekti į eismo įvykį. Tuo tarpu latviai daugiau nei lietuviai ir estai jaudinasi, kad važiuojant automobilis suges.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „AC Nielsen Baltics“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa.
„Nors prastas oras yra didžiausia visų trijų Baltijos šalių vairuotojų baimė kelyje, tačiau estams oro sąlygos kelia daugiausiai nerimo. Tikėtina, kad prie jo nemažai prisideda ne tik vairavimo įgūdžiai, bet ir tos šalies vairuotojų kultūra bei kelių priežiūra. Tačiau, statistika rodo, kad didžiausia Baltijos šalių vairuotojų baimė neturi realaus pagrindo. Avaringumo duomenys atskleidžia, kad ne lietus ar sniegas tampa eismo nelaimių priežastimi. Avarijos keliuose paprastai įvyksta dėl padidėjusio eismo intensyvumo bei viršijamo leistino greičio“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijoms šalims Viktorija Katilienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad būtent tokios, daug intensyvesnės, vairavimo sąlygos pastarosiomis dienomis bus mūsų šalies keliuose. „Žmonės skubės lankyti giminių ir artimųjų, vyks į šventinius renginius bei susibūrimus, todėl miestų gatvėse, rajonų keliuose ir greitkeliuose pasitiks intensyvus eismas bei daug skubančių vairuotojų. Šventiniu laikotarpiu jie turėtų būti ypatingai atidūs ir kantrūs, o svarbiausia – privalėtų be išlygų laikytis Kelių eismo taisyklių“, – teigia draudimo bendrovės atstovė.
Ji pabrėžia, kad tai padės išvengti aplinkybių, kurių labiausiai bijo Lietuvos vairuotojai. Apklausos duomenimis, lietuviai labiau nei kaimyninių šalių vairuojantys žmonės nerimauja galintys sukelti arba patekti į eismo įvykį. Šią baimę kelyje jaučia 37 proc. Lietuvos vairuotojų, 31 proc. Latvijos ir 30 proc. Estijos žmonių.
„Jei vairuotojai šį nerimą paverstų atsakingu elgesniu ir tolerancija kitiems, kelyje būtų mažiau avarinių situacijų ir eismo nelaimių. Bendrovės duomenys rodo, kad šventiniu laikotarpiu paprastai net kelis kartus išauga draudžiamųjų įvykių dėl automobilių avarijų skaičius. Išvykų per šventes atsisakyti žmonėms nepavyks, tačiau vairuotojai tikrai turėtų važiuoti pagal taisykles ir laikytis leistino greičio, nes būtent šie veiksniai yra vieni dažniausių eismo nelaimių priežasčių“, – tvirtina V. Katilienė.
Dėl automobilio gedimo kelionėje nerimauja 23 proc. Latvijos, 16 proc. Estijos ir 13 proc. Lietuvos žmonių. V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad dažniausiai Lietuvos vairuotojai pagalbą kelyje kviečiasi sugedus transporto priemonei. Tuo tarpu Estijos vairuotojai tokiu situacijos sprendimu naudojasi rečiau, todėl jų nerimas dėl gedimų kelyje yra kur kas didesnis. Bendrovės „AC Nielsen Baltics“ Lietuvos gyventojų tyrimas „Gjensidige“ užsakymu buvo atliktas šių metų vasarį apklausiant 4800 įvairiose Lietuvos, Latvijos ir Estijos vietose gyvenančių žmonių.
V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad dažniausiai Lietuvos vairuotojai pagalbą kelyje kviečiasi sugedus transporto priemonei. Tuo tarpu Estijos vairuotojai tokiu situacijos sprendimu naudojasi rečiau, todėl jų nerimas dėl gedimų kelyje yra kur kas didesnis.
Bendrovės „AC Nielsen Baltics“ Lietuvos gyventojų tyrimas „Gjensidige“ užsakymu buvo atliktas šių metų vasarį apklausiant 4800 įvairiose Lietuvos, Latvijos ir Estijos vietose gyvenančių žmonių.