Švelnūs šios žiemos orai pakeitė ir mūsų šalies keliautojų elgesį: populiariausias slidinėjimo kryptis dalis atostogautojų įpusėjus žiemai iškeitė į šiltuosius kraštus. Draudikai pastebi, kad šią žiemą labiausiai išaugo vykstančiųjų į Tailandą ir kitas egzotiškas šalis skaičius. Pastebimai sumažėjo žmonių, važiuojančių slidinėti į netolimas ir praėjusį sezoną itin populiarias valstybes – Slovakiją, Ukrainą ar Lenkiją.
„Žiemiški orai šiais metais gerokai vėluoja, todėl įpusėjus žiemai matome, kad mūsų šalies slidinėjimo mėgėjai taip pat neskuba į slidinėjimo kurortus. Kaimyninėse šalyse, kaip ir Lietuvoje, dėl oro sąlygų įprastinių slidinėjimo galimybių nėra, o išvykas į Prancūzijos ar Šveicarijos slidinėjimo kurortus šiemet renkasi mažiau žmonių“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė.
Pasak A.Taraitienės, Lietuvos žmonės aktyviau nei pernai traukia ne tik į šiltuosius kraštus, bet ir į egzotines šalis. „Nors Egiptas ir šiemet yra populiariausia šalis, į kurią keliauja kaitros bei saulės išsiilgę žmonės, tačiau pastebime ir naują tendenciją – išaugusį į Tailandą, Indoneziją bei Filipinus keliaujančių žmonių skaičių“, – sakė draudimo bendrovės atstovė.
„Gjensidige“ duomenimis, per pirmąją praėjusios žiemos pusę penktadalis atostogauti vykusių Lietuvos žmonių keliavo į užsienį slidinėti, beveik 80 proc. leidosi į šiltuosius kraštus. Tuo tarpu įpusėjus šiai žiemai bendrovės statistika rodo, kad 85 proc. į užsienį vykstančių žmonių renkasi saulėtą dangų ir šiltą orą, 15 proc. keliauja į slidinėjimo kurortus.
A.Taraitienė atkreipia dėmesį į dar vieną pokytį: rankų ir kojų traumas šią žiemą keliautojai dažniausiai patiria ne slidinėjimo trasose, o prie baseino, viešbučio teritorijose arba nukritę nuo transporto priemonių.
Jos teigimu, augantis egzotinių kelionių populiarumas praplėtė ir mūsų šalies keliautojų užsienyje patiriamų sveikatos sutrikimų sąrašą. „Šiais metais tarp dažniausių susirgimų diagnozių – virusinių bei bakterinių peršalimo ligų, gastroenteritų ir ausies uždegimų – fiksuojame ir tropinę maliariją, terminį nudegimą, Dengės karštinę. Skaičiai rodo, kad ir vidutinė išmoka už medicinines paslaugas Tailande, siekianti 1300 eurų, yra gerokai didesnė nei Egipte ar slidinėjimo kurortuose“, – pasakojo A.Taraitienė.
Draudimo žalų ekspertė taip pat atkreipia dėmesį į Egipte šį sezoną gerokai ūgtelėjusias medicinos paslaugų kainas. „Praktika rodo, kad ir sunegalavus šioje šalyje reikėtų neprarasti derybų gebėjimų. Mūsų skaičiai rodo, kad kai kurių medicinos paslaugų kainos Egipto kurortuose šį sezoną išaugusios net iki 90 procentų“, – tvirtino draudikė.
Bendrovės duomenimis, per pirmąją šios žiemos pusę vidutinė išmoka už medicinos paslaugas Egipte, lyginant su praėjusios žiemos tuo pačiu laikotarpiu, išaugo beveik dvigubai ir siekė 554 eurus.
Pasak A.Taraitienės, pastaraisiais mėnesiais padaugėjo į šiltuosius kraštus kartu su vaikais keliaujančių žmonių skaičius. Tai rodo ir bendrovės statistika: įpusėjus praėjusiai žiemai 16 proc. užsienyje patirtų draudžiamųjų įvykių nutiko keliautojams iki 10 metų. Tuo tarpu šiemet įpusėjus žiemai šis skaičius siekia 22 procentų.
„Patys mažiausi keliautojai yra ne tokie atsparūs ligoms ir paprastai stipriau reaguoja į pasikeitusias klimato sąlygas. Didžiausią vaikų susirgimų užsienyje sudaro gastroenteritai – diagnozė, pasireiškianti viduriavimu, vėmimu ir karščiavimu. Kitą didelę dalį šiltuosiuose kraštuose užfiksuotų vaikų ligų sudaro tonzilitai, bronchitai ir kvėpavimo takų infekcijos. Dažnai vaikus užsienyje užklumpa dermatitai ar ūmios alerginės reakcijos. Pradinukams dažniau būdingos traumos ir sužalojimai“, – sakė A. Taraitienė.
„Gjensidige“ duomenimis, per pirmąją žiemos pusę 70 proc. visų kelionių draudžiamųjų įvykių užfiksuota Egipte, 10 proc. – Tailande, 5 proc. – Ispanijoje, 3 proc. – Indonezijoje. Sumažėjo draudžiamųjų įvykių skaičius Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
„Gjensidige“ duomenys rodo, kad praėjusių metų žiemos laikotarpiu atlyginta vidutinė žala dėl medicininių išlaidų ir ligų sudarė 402 eurus. Lyginant su šios žiemos pirmąja puse ji išaugo 71 proc. iki 688 eurų.