Įpusėjus antrajai žiemai, kai dūmų detektoriai Lietuvos žmonių namuose yra pripažinti privalomais, orai lepina šiluma, todėl gaisrų skaičius pastaraisiais mėnesiais, lyginant su ankstesnėmis žiemomis, gerokai sumažėjęs. Tačiau specialistai pastebi, kad praėjus dvejiems metams nuo dūmų detektorių paskelbimo privalomais – pats laikas atlikti jų veikimo patikrinimą.
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovo Giedriaus Norkaus, šią žiemą visiems, prieš dvejus metus ar kiek vėliau gyvenamosiose patalpose įsirengusiems dūmų detektorius, reikėtų pasirūpinti jų priežiūra.
Baterijos išimti negalima
„Iki šio laiko kiekvienuose namuose dūmų detektoriai turi būti įrengti. Tačiau labai svarbu ne tik juos įsirengti, bet ir nepamiršti jų prižiūrėti, kad šie įrenginiai tinkamai atliktų savo funkciją. Todėl į kasmet apžiūrimų prietaisų sąrašą turi būti įtraukti ir dūmų detektoriai – jų valymas bei išbandymas“, – tvirtino G.Norkus.
Jo teigimu, dūmų detektorių priežiūra nėra dažna ar sudėtinga, todėl gyvenamųjų patalpų šeimininkams tereikia prisiminti kelis svarbius dalykus. „Nuo dūmų detektorių reikėtų periodiškai nuvalyti dulkes, kad jos nesulėtintų įrenginio veikimo aptinkant dūmus ir nesumažintų jo jautrumo. Taigi, norėdami apžiūrėti jau turimus dūmų detektorius, atidarykite dangtį, išimkite akumuliatorių ir nusiurbkite įrenginio korpusą. Tai atlikti rekomenduojama kas pusmetį“, – kalbėjo draudimo bendrovės atstovas.
Pasak G. Norkaus, kad dūmų detektoriaus veikimas nesutriktų, kasmet reikėtų pakeisti jo maitinimo elementą. „Įdėkite naują bateriją ir paspauskite bandymo mygtuką. Pavojaus signalas bandymo metu turėtų pasigirsti čaižiai ir garsiai. Jei jo nėra, pakeiskite baterijas arba visą matinimo bloką, jei reikia. Jeigu prietaiso instrukcijoje yra nurodoma kitaip, vadovaukitės jos rekomendacijomis. Visa tai žmonės geba atlikti patys“, – kalbėjo draudikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad yra ir tokių gyventojų, kurie dūmų detektorius namuose įsirengia, tačiau iš įrenginio išima maitino elementą. „Taip dažniausiai elgiasi tie, kurie rūko namuose. Būtent dėl neatsargaus rūkymo lovoje Lietuvos žmonių namuose dažniausia ir kyla gaisrai. Todėl raginu žmones elgtis atsakingai ir, įsirengus dūmų detektorių, rūpintis bei jo tinkamu veikimu“, – pabrėžė draudikas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiuos prietaisus namuose jau turi įsirengę 56 proc. Lietuvos gyventojų.
Daugiau kroviklių – dažnesni gaisrai
G.Norkus pastebi, kad gaisrų mažėjimą mūsų šalyje lėmė nešalti orai, o mažėjančius gaisrų nuostolius – namuose esantys dūmų detektoriai.
Anot turto žalų eksperto, dėl namuose įrengtų dūmų detektorių Lietuvoje daugėja žmonių istorijų, kurių pabaiga yra pakankamai sėkminga. „Didžioji dalis gaisrų įvyksta naktį, todėl dūmų detektoriai praėjusią ir šią žiemą nepadeda visiškai išvengti gaisrų ir jų padarytų nuostolių, tačiau pažadina žmones ir išgelbsti jų gyvybes“, – sakė draudimo bendrovės atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad gaisro atveju, nuostoliai žmonėms yra atlyginami net jei dūmų detektorius nuo ugnies nukentėjusiame būste nebuvo sumontuotas. „Jei namuose kilo gaisras, o juose dūmų detektoriaus nebuvo, šis faktas atlyginamos žalos dydžiui jokios įtakos neturi. Tačiau visgi naudingiau yra rūpintis nelaimių prevencija, o ne jų padariniais“, – sakė G. Norkus.
„Gjensidige“ duomenimis, pernai išmokėta vidutinė žala, įvykus gaisrui, siekė 7,2 tūkst. eurų. Praėjusiais metais draudimo bendrovė už ugnies, vandens, gamtinių jėgų ir kitus įvykius namuose klientams išmokėjo 3,4 mln. eurų.