Kaip karantino metu pasinaudoti sveikatos draudimu

30.03.2020

Naujausi pranešimai

  • 17.12.2024
    Audros nuostoliai didėja kas valandą: nuplėšti stogai, išgriautos tvoros, sudaužyti šiltnamiai ir nupūstos kepsninės
    Daugiau
  • 16.12.2024
    Apledėjusi kelio danga: kas gali apsaugoti vairuotojus ir pėsčiuosius
    Daugiau
  • 09.12.2024
    Prieššventinis laikotarpis – išbandymas emocinei sveikatai: kaip ja pasirūpinti
    Daugiau
Daugiau naujienų

Karantinas pakeitė žmonių galimybes įprastai pasinaudoti sveikatos draudimu. Šią draudimo apsaugą karantino laikotarpiu siūloma pasitelkti nauju – nuotoliniu – būdu. Anksčiau didžiąją dalį sveikatos draudimo išlaidų sudarę vizitai pas gydytojus keičiami mokamomis telefoninėmis konsultacijomis, treniruotės sporto klubuose – vaizdo treniruotėmis, treniruoklių nuoma. Vaistus ir papildus vaistinėse pirkę gyventojai dabar sveikatos draudimu naudojasi užsisakydami dezinfekcinį skystį, medicinines kaukes ir kitas apsaugos nuo viruso priemones. Jie dažniau renkasi apsipirkimą elektroninėse vaistinėse.

„Karantino metu pasikeitė sveikatos draudimo panaudojimo galimybės. Žmonės nebegali atlikti planinių sveikatos patikrų, nuvykti į reabilitacijos ir sveikatinimo įstaigas, tačiau šioje situacijoje svarbu žinoti, kad sveikatos draudimu jie gali naudotis, o vietoj įprastinių – dažniau rinktis nuotolines paslaugas“, – kalbėjo „Gjensidige“ Draudimo produktų, kainodaros ir rizikos vertinimo departamento vadovas Baltijos šalims Andrius Dambrauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad karantino laikotarpiu sveikatos draudimas atlygins išlaidas ne tik fiziškai nuvykus pas gydytoją ar atlikus vieną ar kitą tyrimą, tačiau ir pasinaudojus mokama telefonine gydytojo konsultacija, interneto vaistinėje užsisakius medikamentų ar maisto papildų arba iš sporto klubo išsinuomojus reikalingą treniruoklį. „Pastaraisiais mėnesiais itin svarbu daugiau dėmesio ir atidumo skirti sveikatai bei gyvenimo būdui“, – sakė draudimo bendrovės atstovas.

Populiaru nuotolinės konsultacijos ir treniruoklių nuoma

Pasak A. Dambrausko, dabar visos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu. „Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymas, medikų konsultacijos, elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas bei tęsimas ir kitos paslaugos, kurių nesuteikus pacientui atsirastų poreikis būtinajai medicinos pagalbai arba pablogėtų jo būklė. Šias nuotolines paslaugas atlygins ir sveikatos draudimas“, – tvirtino jis.

A.Dambrausko teigimu, draudimas, kuriuo žmonės pasinaudodavo pirkdami vaistus, vitaminus, medicinos pagalbos priemones bei prietaisus, galioja ir elektroninių vaistinių pirkiniams. „Taigi, šiuo metu, perkant šias prekes internetu, svarbu žinoti, kad už jas bus mokamos sveikatos draudimo išmokos. Pagal įvairių rizikų draudimą skiriamos išmokos už apsaugos nuo viruso priemones – medicinines kaukes, respiratorius, pirštines, dezinfekcinį skystį“, – vardino draudimo bendrovės atstovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad sportuojantiems namuose bus atlyginamos nuotolinių sporto paslaugų, asmeninės sportavimo programos sudarymo išlaidos. „Bus atlyginti ir sporto priemonių nuomos kaštai, todėl žmonės gali sportui reikalingą inventorių nuomotis iš sporto klubų, reabilitacijos ar sveikatinimo centrų“, – kalbėjo A. Dambrauskas.

Dažniausiai apdraudžia vadovus

Tyrimai rodo, kad sveikatos draudimu Lietuvoje darbdaviai yra apdraudę kas dešimtą žmogų. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „AC Nielsen Baltics“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad sveikatos draudimu mūsų šalyje dažniausia apdraudžiami 18-35 m. amžiaus darbuotojai. Tyrimo duomenimis, beveik pusę šia paslauga besinaudojančių darbuotojų sudaro vadovaujančias pareigas užimantys žmonės ir specialistai.

Draudimo bendrovės statistika rodo, kad tarp apdraudusių savo darbuotojus sveikatos draudimu įmonių daugiausiai yra IT, finansų, farmacijos, gamybos, pardavimų, paslaugų sektoriaus bendrovės, vis daugiau šiomis paslaugomis naudojasi ir regionuose įsikūrusios įmonės. Atkreiptinas dėmesys, kad intelektinį darbą dirbantys žmonės apdraudžiami dažniau nei tie, kurie dirba fizinį darbą.