Apsaugos nuo koronaviruso rekomendacijų žmonės turi nepamiršti net ir sėsdami į savo automobilį. Draudikai vairuotojams pataria vengti tiesioginio kontakto su kitais vairuotojais, tarnybų bei degalinių darbuotojais. Šeimos gydytojas ragina nepamiršti, kad apsaugos priemonių nuo koronaviruso būtina turėti ne tik namuose ar darbe, bet ir automobilyje.
„Pastaruoju metu itin svarbu kuo mažiau tiesiogiai bendrauti su kitais žmonėmis. Vairuotojai šios rekomendacijos taip pat privalo laikytis. Bet to neužtenka, automobilyje reikia vežiotis vaistinėlę, o dabar atsirado ir dar viena būtinybė – turėti apsaugos nuo koronaviruso priemonių. Jas netgi reiktų vadinti vairuotojo prevencijos rinkiniu. Tai – dezinfekcinis skystis, medicininė kaukė ir kelios poros vienkartinių pirštinių sandarioje pakuotėje“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak šeimos gydytojo Juliaus Dabkaus, be šių priemonių karantino metu vairuotojai neturėtų leistis į kelionę automobiliu. „Turėtume įprasti įsėdę į automobilį purkštelėti į saują dezinfekcinio skysčio ir dezinfekuoti rankas. Automobilis, kaip ir namai, turėtų būti kuo sterilesnė erdvė. Orai šyla, todėl nereikėtų vengti važiuojant saikingai atverti lango, nes automobilio salono vėdinimas taip pat yra svarbus prevencijos nuo viruso veiksnys“, – tvirtino J. Dabkus.
Jis pabrėžė, kad važiuojant automobiliu vienam asmeniui be keleivių, apsauginė kaukė nėra reikalinga, tačiau jei transporto priemonėje yra daugiau žmonių, ji – būtina. Vairuoti su pirštinėmis medikas taip pat nepatarė, tačiau nurodė būtinybę jas užsimauti sustojus degalinėje, parduotuvėje ar kitose vietose, kur lankosi žmonės. „Jei neturite vienkartinių pirštinių automobilio salone, visada pasinaudokite jomis tose vietose, kuriose lankotės. Ir degalinėse, ir parduotuvėse rasite vienkartinių pirštinių, todėl mūvėkite jas, o prieš sėsdami į automobilį, pirštines sandariai išmeskite“, – patarė J. Dabkus.
Į automobilį – irgi po du
Šeimos gydytojo teigimu, vairuotojai turėtų atsisakyti įpročio į automobilio saloną kviestis pakeleivius. „Dabar toks laikas, kai ne tik gatvėje, bet ir automobilyje nepatartina važiuoti daugiau nei dviem asmenims. Saugiausia – vienam arba kartu su kitu šeimos nariu ar toje pačioje erdvėje gyvenančiu žmogumi. O jei nėra būtinybės, nevykite niekur, venkite keliauti ne tik pėsčiomis, bet ir automobiliu“, – sakė medikas.
Pasak jo, dar atsakingiau reikėtų įvertinti senjorų ir vaikų išvykų būtinybę. „Vis dar populiaru įsidėti į automobilį vežimėlį, dviratuką ar paspirtuką ir keliauti su vaikais pakvėpuoti grynu oru. Visos išvardintos vaikų priemonės yra rizikos veiksniai, todėl reikėtų vengti vaikų ir jų daiktų gabenimo į naujas erdves. Pakaks, kad jie pabus balkone, terasoje ar uždarame nuosavo namo kieme. Tokios pačios uždarų erdvių taisyklės galioja ir senjorams“, – kalbėjo J.Dabkus.
Sugedus automobiliui – nekvieskite artimųjų
Draudimo bendrovės atstovė atkreipė dėmesį, kad vairuotojai įprastą elgesį turėtų pakeisti ir pildamiesi degalus ar sugedus automobiliui. „Vairuotojams reikėtų vengti kontaktų su žmonėmis, todėl patarčiau užsukus į degalinę įsipilti pilną baką degalų, kad ten reikėtų lankytis kuo rečiau. Jei yra galimybė – pasinaudoti savitarnos degalinėmis“, – patarė V. Katilienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad sugedus automobiliui kelyje vairuotojai taip pat turėtų nebesikviesti į pagalbą draugų, kolegų ar juolab vyresnio amžiaus tėvų ir nestabdyti pro šalį važiuojančių automobilių. „Jei vairuotojui gedimo nepavyksta pataisyti pačiam ar pasitarus telefonu su artimaisiais, reikėtų vengti kontakto su kitais vairuotojais ir kviesti pagalbos kelyje tarnybą. Šie specialistai karantino metu dirba su apsaugos nuo viruso priemonėmis. Todėl, jei nepavyks gedimo pašalinti konsultuojantis telefonu, jie atvyks ir saugiai pataisys arba padės nugabenti transporto priemonę į remonto dirbtuves be tiesioginio kontakto su vairuotoju “, – kalbėjo V. Katilienė.
Ji patarė patyrus avariją kelyje taip pat vengti tiesioginio kontakto su kitais eismo dalyviais ir pildyti ne popierinę, o elektroninę eismo įvykio deklaraciją.