Artėjant karantino pabaigai vairuotojai sparčiai grįžta į gatves: už vairo sėda ne tik esant būtiniems atvejams, bet ir kasdien automobiliu vyksta į darbą. Naujausi tyrimo duomenys rodo, kad vairuojantys Lietuvos gyventojai labiausiai nori, jog kiti vairuotojai gatvėse važiuotų saugiu greičiu ir geranoriškai leistų persirikiuoti į kitą eismo juostą.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „AC Nielsen Baltics“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Tyrimo duomenimis, didžiausias mūsų šalies vairuojančių žmonių lūkestis gatvėse kitiems vairuotojams yra saugus greitis. To iš kitų vairuotojų tikisi beveik trečdalis vairuojančių žmonių. Pastebėtina, kad kitų vairuotojų neviršijamas greitis moterims labiau rūpi nei vyrams. Poreikį, kad kiti vairuotojai rinktųsi saugų greitį išreiškė 32 proc. moterų ir 26 proc. vyrų.
„Padidėjęs eismo intensyvumas ir viršijamas leistinas greitis yra pagrindinės eismo nelaimių priežastys. Mūsų duomenys rodo, kad avaringiausi mėnesiai Lietuvoje – gegužė, rugpjūtis, rugsėjis ir gruodis. Tuo metu mūsų šalies žmonės intensyviausiai važinėja keliuose ir labiausiai skuba. Greičio viršijimas itin dažnai sukelia ir eismo nelaimes, ir avarines situacijas. Pasitaiko nemažai atvejų, kad dėl kito vairuotojo neatsakingo elgesio nukenčia nekalti eismo dalyviai. Taigi, tikėtina, kad Lietuvos vairuotojų lūkestis, jog kiti važinėtų leistinu greičiu, yra pagrįstas nemaloniomis asmeninėmis vairavimo patirtimis ir noru apsaugoti save bei kitus eismo dalyvius“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidge“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Trūksta geranoriškumo persirikiuojant
Tyrimas parodė, kad 18 proc. vairuojančių žmonių svarbu, jog kiti vairuotojai kelyje jiems geranoriškai leistų persirikiuoti į kitą eismo juostą. „Šie skaičiai iliustruoja, kad rikiuojantis iš vienos eismo juostos į kitą mūsų šalies gatvėse vis dar trūksta geranoriškumo ir tolerancijos. Ypač pastebėtina apie piko valandas, kai didžioji dalis žmonių vyksta į darbą arba grįžta po jo į namus“, – sakė draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.
15 proc. apklaustųjų tikisi, jog kiti vairuotojai važiuodami iš paskos paliks saugų atstumą. „Situacijos, kai dėl staigaus stabdymo į transporto priemonės galą atsitrenkia paskui ją važiavęs automobilis, yra vieni dažnesnių eismo nelaimių scenarijų miesto gatvėse. Jei smūgis – stipresnis, automobilis, į kurio galą buvo įvažiuota, nuo smūgio neretai pasiekia ir prieš jį važiuojančią ar stovinčią transporto priemonę. Kad tokių situacijų būtų kuo mažiau, mieste rekomenduojamas 2 sekundžių važiavimo trukmės atstumas, t.y., toje vietoje, kurioje šiuo metu yra priekyje važiuojantis automobilis, jūs turėtumėte atsidurti po 2 sekundžių“, – patarė V. Katilienė.
Jos teigimu, užmiestyje reikėtų laikytis kitų atstumo rekomendacijų. „Važiavimo greitį reiktų dalinti iš 2 dviejų ir paversti metrais. Kuomet važiuojate 70 km/h greičiu, tuomet atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės turi būti ne mažesnis nei 35 metrai“, – sakė draudimo bendrovės atstovė.
Padėka svarbesnė vyrams
Lietuvos vairuotojams svarbus ir bendravimas su kitais eismo dalyviais. Tyrimo duomenimis, 14 proc. vairuojančių žmonių kelyje tikisi, kad jiems kiti vairuotojai padėkos paspausdami avarinį šviesos signalą. Toks bendravimas vyrams (18 proc.) kelyje svarbesnis nei moterimis (13 proc.). Tuo tarpu kitų eismo dalyvių interesai vairuotojams rūpi gerokai mažiau. Vos 4 proc. apklaustųjų tikisi, kad kiti vairuotojai saugiai sustos praleisti pėsčiųjų.
Tyrimo duomenimis, beveik dešimtadaliui vairuotojų svarbu, kad kiti vairuojantys žmonės kelyje rodytų posūkio signalą. „Iš anksto įjungtas šis signalas kitiems eismo dalyviams parodo vairuotojo ketinimus. Todėl laiku parodytas posūkis sumažina avarinių situacijų ir eismo nelaimių riziką“, – pasakojo V.Katilienė.
Mažiausiai vairuotojų – vos 5 proc. – išreiškė lūkestį, kad kiti vairuotojai neišvažiuotų į sankryžos vidurį, suprasdami, jog nespės jos pervažiuoti iki užsidegs draudžiantis važiuoti šviesoforo signalas ir liks stovėti sankryžoje. „Ši eismo problema opi didmiesčiuose piko valandomis, tačiau atsiradęs specialus sankryžų „korinis“ žymėjimas prisideda prie efektyvesnio šios problemos sprendimo“, – tvirtino draudimo bendrovės atstovė.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklausta 1 600 respondentų, „Gjensidige“ užsakymu šių metų kovą atliko bendrovės „AC Nielsen Baltics“.