Tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonės rūpinasi sveikata ne tik sunegalavę, nemaža jų dalis lankosi pas medikus profilaktiškai ir nuolat stebi savo sveikatos būklę. Dauguma šalies gyventojų į gydytojus kreipiasi tik pajutę ligos simptomus, tačiau beveik penktadalis žmonių pasitikrina sveikatą kas pusmetį arba kas tris mėnesius. Dalis žmonių apžiūrai pas gydytoją užsuka kartą per mėnesį.
Tokias tendencijas atskleidė reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurią draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu atliko „Nielsen”. Respondentų buvo pasiteirauta, kaip dažnai jie lankosi pas gydytoją.
Tyrimas parodė, kad keturi iš dešimties mūsų šalies gyventojų į medikus kreipiasi sunegalavę. Taip dažniausiai elgiasi 20-34 metų žmonės.
„Rezultatai rodo, kad dauguma ieško pagalbos tik susirgę, bet dalis visuomenės jau yra įgudusi sekti, prižiūrėti ir domėtis savo sveikata. Tai reiškia, kad į medikus žmonės kreipiasi ne tik susirgę, bet ir neturėdami jokių nusiskundimų. Pasaulinė pandemija, be abejo, pakoregavo gyventojų įpročius lankytis pas gydytojus. Tačiau matome, kad apsisaugodami ir saugodami kitus su medikais didžioji dalis konsultuojasi nuotoliniu būdu, neatsisako įpročių prevenciškai atlikti būtiniausius tyrimus“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad pandemijos kontekste ypatingai reikėtų įvertinti kiekvieno vizito pas gydytoją poreikį. „Jei liga užklumpa, būtina reaguoti ir kreiptis pagalbos, „neužleisti“ jos, tačiau reiktų įvertinti kiekvieno nebūtino vizito pas gydytoją poreikį“, – pataria V. Katilienė.
Apklausos duomenimis, 16 proc. mūsų šalies gyventojų kartą per metus atlieka profilaktinį sveikatos patikrinimą, po 17 proc. apklaustųjų pas medikus tokiai patikrai vykstą kas pusmetį arba kas ketvirtį. Skaičiai rodo, kad beveik dvigubai dažniau nei kitų amžiaus grupių atstovai pas medikus kas ketvirtį sveikatos pasitikrinti vyksta 55-64 metų žmonės.
„Ši visuomenės dalis nėra didelė, tačiau matome, kad vis daugiau mūsų šalies gyventojų rodo pastangas užbėgti ligoms už akių ir įvairias ligas aptikti ankstyvoje stadijoje arba nustatyti dar neprogresavusius sveikatos pakitimus. Profilaktiniai patikrinimai padeda nustatyti ne tik onkologinius susirgimus, bet ir įvairias kraujo, širdies-kraujagyslių ligas, cukrininį diabetą bei kitus sudėtingus atvejus“, – sako V. Katilienė.
Pasak jos, skirtingų amžiaus grupių žmonėms rekomenduojami skirtingi profilaktiniai tyrimai, tačiau kartą per metus medikai visiems pataria atlikti kraujo bei šlapimo tyrimus, elektrokardiogramą bei vidaus organų echoskopiją. Ne rečiau reiktų apsilankyti ir pas odontologą, o turintiems lėtinių ligų – pas tos srities specialistus.
Ji atkreipė dėmesį, kad profilaktiškai sveikatą žmonės tikrinasi ne tik jų pačių iniciatyva. Tai periodiškai atlikti privalo kenksmingose ir pavojingose sąlygose, įvairiose paslaugų teikimo srityse dirbantys asmenys, taip pat būsimi vairuotojai ir stažą turintys vairuotojai.
Visgi, tyrimo duomenimis, esti 2 proc. Lietuvos žmonių, kurie pas gydytojus nesilanko niekada.
Bendrovės „Nielsen“ Lietuvos gyventojų tyrimas „Gjensidige“ užsakymu buvo atliktas apklausiant 1600 žmonių.