Nors skrydžiai į užsienio šalis šį atostogų sezoną buvo gerokai apriboti ir daugelis žmonių poilsį svetur atidėjo ateičiai, tyrimai rodo, kad beveik kas antras Baltijos šalių gyventojas idealiomis atostogomis vadina kelionę į užsienį. Pastebėtina, kad per pastaruosius metus labiausiai išaugo žmonių, kurie geriausiu poilsio būdu įvardija keliavimą šalies ribose, skaičius. Mažiausia Baltijos šalių visuomenės dalis puikias atostogas įsivaizduoja savo namuose.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu birželio pabaigoje „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos ne gyvybės draudimo paslaugų vartotojų apklausa.
„Nors šią vasarą koronaviruso kontekstas apribojo keliones į užsienį, tačiau atostogavimas svečioje šalyje kartu su šeima didžiajai daliai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių vis tiek yra pats geriausias poilsio būdas. Tiesa, mūsų šalyje taip manančių žmonių pastaraisiais metais sumažėjo nuo 49 iki 45 proc., o Latvijoje ir Estijoje – keliais procentais taip idealias atostogas suprantančių žmonių padaugėjo“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Ji apgailestavo, kad didžioji dalis žmonių šią vasarą buvo priversti atsisakyti tokių atostogų, kurias patys vadina idealiomis. „Nors į tolimesnes užsienio šalis skrido mažuma gyventojų, o kai kurios populiarios atostogų kryptys šiemet buvo išvis uždarytos, tačiau žmonės atostogų kelionių neatsisakė – rinkosi kaimynines šalis, keliavo Baltijos šalių „burbule“, lankė Lenkijos kurortus“, – kalbėjo draudimo bendrovės atstovė.
Tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdaliui Baltijos šalių gyventojų idealu atostogauti kartu su šeima keliaujant šalies ribose. Beje, taip manančių žmonių skaičius labiausiai augo Latvijoje – nuo 29 iki 38 procentų.
Estijoje keliavimą gimtojoje šalyje idealiu poilsiu vadinančių žmonių skaičius ūgtelėjo nuo 28 iki 34 procentų. Lietuvoje taip manančiųjų daugėjo menkiausiai – nuo 30 iki 35 procentų. „Nors, remiantis tyrimu, daugumai žmonių toks poilsis nebuvo idealios atostogos, tačiau didžioji dalis visuomenės atostogavo būtent savoje valstybėje. Nauji traukos objektai, išvystyta infrastruktūra ir puikus susisiekimas leido patirti naujų įspūdžių ir neišvykus iš savo šalies“, – teigė V. Katilienė.
Tyrimas parodė, kad beveik trečdalis Baltijos šalių gyventojų geriausios atostogos siejasi su noru kuo daugiau pamatyti, aplankyti ir patirti. „Todėl keliavimas automobiliu po kaimynines valstybes ar šalies viduje šią vasarą išpildė šios visuomenės dalies lūkesčius“, – sakė draudikė.
Apklausa parodė, kad daugiau nei ketvirtadalis Baltijos šalių gyventojų geriausiu poilsiu įvardijo laiką gamtoje, kuo toliau nuo civilizacijos. Latvijos gyventojai tokių atostogų buvo išsiilgę labiausiai, nes atostogas laukinėje gamtoje idealiomis vadinančiųjų skaičius per metus išaugo nuo 25 iki 32 procentų.
„Pastebėtina, kad toli nuo civilizacijos poilsiauti norinčiųjų skaičius ūgtelėjo visose Baltijos valstybėse. Tikėtina, kad pandemija bei karantino laikotarpis paskatino žmones galvoti apie poilsį gamtoje, kur galima atsipūsti ir atitolti nuo civilizacijos ir informacijos srauto“, – kalbėjo draudimo bendrovės atstovė. Tyrimo duomenimis, beveik penktadalis Baltijos šalių gyventojų geriausių atostogų metu pageidautų leistis į nuotykių žygį. Estijoje tokias sportiškas ir aktyvias atostogas vadinančiųjų idealiomis per metus padaugėjo nuo 9 iki 15 procentų. Tačiau aktyvų poilsį idealiu dažniausiai vadina lietuviai. Net penktadalis nuotykių žygį įvardijo kaip geriausias atostogas. „Visose Baltijos šalyse pėsčiųjų, baidarių, dviračių žygiai vis labiau populiarėja. Toks poilsis turi tris svarbus dalykus – bendraminčių draugiją, buvimą gamtoje ir naudą sveikatai“, – kalbėjo V. Katilienė.
Pasyvios atostogos idealios atrodo nedidelei daliai apklausos dalyvių. Prie vandenyno po palmėmis pasyviai leisti laiką idealu 28 proc. Estijos, 18 proc. Lietuvos ir 14 proc. Latvijos gyventojų.
Mažiausia dalis apklausos dalyvių – 16 proc. lietuvių, 17 proc. latvių ir 20 proc. estų – geriausiomis atostogomis vadino buvimą namuose be jokių planų ar įsipareigojimų. Visgi laikas, praleistas karantino sąlygomis, paskatino Baltijos šalių žmones labiau vertinti aktyvų laiką artimoje draugijoje, o ne buvimą namuose.