Tyrimas parodė, kad daugiau negu pusė Baltijos šalyse gyvenančių žmonių su kaimynais nekuria ir nepalaiko draugiškų santykių, o apsiriboja mandagiu pasisveikinimu. Tik vienas iš dešimties Baltijos šalių gyventojų į kaimynus kreipiasi pagalbos. Vos keli procentai su kaimynais vieni kitiems paskambina ar drauge švenčia šventes.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Nielsen“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
Draudimo bendrovės „Gjensidige” vadovas Marius Jundulas atkreipia dėmesį, kad santykiai su kaimynais tampa vis svarbesniais žmonių emociniam saugumui. „Pastarąjį pusmetį visų Baltijos šalių gyventojams teko išmokti gyventi pasikeitusiomis aplinkybėmis. Koronavirusas sumažino visuomenės socialinių kontaktų skaičių, o saugumo jausmas šiandien tapo vienu kritiškiausių savijautos taškų mūsų visuomenėje. Todėl kaimynystės santykis pastaruoju metu įgavo ypatingą svarbą. Žmonės rūpinosi vieni kitų pirkiniais, pakaitomis dezinfekavo laiptines ir liftus, siūlė kitokią pagalbą. Tikėtina, kad sukurti ryšiai stiprės ir toliau”, – sako draudimo bendrovės generalinis direktorius.
Pasak M. Jundulo, per pastarąjį pusmetį pamatėme, kad svarbiausiais tampa greta esantys žmonės. „Būtent jais turime pasirūpinti pirmiausiai – kad visi jaustųsi saugūs ir apsaugoti, kad kiltų kuo mažiau nesklandumų gyvenant naujomis aplinkybėmis. Ką galime dabar padaryti – užmegzti ir palaikyti nuotolinį saugų kaimynystės ryšį ir padėti visiems kartu jausti bendrystę bei rūpestį, kad sukurtume vieni kitiems didesnį saugumo jausmą”, – pabrėžia draudimo bendrovės vadovas.
Tyrimo duomenimis, lietuviai dažniau negu latviai ir estai kaimynus laiko draugais. Su kaimynais draugystę yra užmezgę 14 proc. Lietuvos, 13 proc. Estijos ir 10 proc. Latvijos gyventojų.
Tuo tarpu, prireikus pagalbos, į kaimynus dažniau kreipiasi estai. Taip bliūkšta stereotipas, esą jie yra santūriausi Baltijos šalių gyventojai. Ištiesti kaimynišką pagalbos ranką prašo 14 proc. Estijos, 11 proc. Lietuvos ir 9 proc. Latvijos žmonių.
„Nepaisant to, kad su kaimynais bičiuliaujamės ir į juos kreipiamės pakankamai retai, kaimynai turi itin aukštą visuomenės pasitikėjimą. Kartu su Žmogaus studijų centru mūsų bendrovės atlikti tyrimai rodo, kad net 81 proc. Lietuvos žmonių tiki, jog, esant svarbiam reikalui, kaimynai išties pagalbos ranką. Situacija kiek kontraversiška: tikimės, kad mums kaimynai padės, kai patys nerodome iniciatyvos“, – sako M. Jundulas.
Tyrimas parodė, kad tik 5 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų paskambina kaimynams. 4 proc. lietuvių ir latvių bei 3 proc. estų prisipažįsta su kaimynais visiškai nebendraujantys.
„Jei žinote, kad jūsų name yra vienišų žmonių, pasistenkite sužinoti, kaip jiems sekasi – galbūt turite jų telefoną ir galite paskambinti. Parodykite iniciatyvą ir palikite jiems raštelį su savo telefonu, jei esate pasirengę pagelbėti nupirkti maisto ar vaistų. Pasidomėkite, ar jie gali pasirūpinti savo keturkojais, o gal paprasčiausiai neturi su kuo pasikalbėti“, – sako M. Jundulas.
Jis atkreipia dėmesį, kad iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas dėmesys fiziškai arčiausiai gyvenantiems žmonėms leis sukurti socialinius ryšius – tvirtesnę kaimynų bendruomenę, jaukesnį mikroklimatą daugiabutyje ar gyvenamųjų namų kvartale.
Vis dėlto vos 3 proc. Estijos ir 2 proc. Latvijos bei mūsų šalies gyventojų prisipažino, kad jų santykiai su kaimynais yra prasti. „Vadinasi, socialiniai ryšiai tiesiog nėra užmegzti ir dabartinės aplinkybės, kuriomis gyvename, yra itin reikšmingos bei palankios juos sukuriant“, – sako M. Jundulas.