Apklausa rodo, kad daugumai Lietuvos gyventojų yra sunku užmegzti glaudesnius santykius su kaimynais, o daugiau nei pusė mūsų šalies žmonių apsiriboja tik mandagiu kasdieniu pasisveikinimu. Vis dėlto, draudikai pabrėžia, kad įvykus nelaimei būtent kaimynai greičiausiai galėtų ištiesti pagalbos ranką.
Situacijos, kuriose kaimynai – nepakeičiami
„Nelaimės atveju gelbėjimo tarnybos negali atvykti akimirksniu, todėl dažnai būtent kaimynai gali suskubti į pagalbą pirmieji ar net padėti išvengti nelaimės. Kuo draugiškesni kaimynų santykiai, kuo didesnis abipusis pasitikėjimas, tuo daugiau dėmesio skiriama tam, kas vyksta kaimyno kieme ar bute“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak V. Katilienės, susipažinti su kaimynais pravartu dėl daugybės priežasčių – ne tik dėl saugumo, bet ir dėl galimybės sulaukti pagalbos, kai jos prireikia. Draudikės teigimu, kaimynai dažniausiai gelbsti kilus gaisrui, užliejimui, įvykus vagystei. Kaimynų dėmesys – tai ne tik skubioji pagalba po nelaimės, bet ir priežastis, kodėl šių nelaimingų atsitikimų namuose įvyksta mažiau.
„Įvykus nelaimei kaimynai gali imtis skubių pagalbos veiksmų. Štai, prasidėjus gaisrui mūsų klientų name, ugniagesiams paskambino kaimynai, nes namo šeimininkai buvo išvykę apsipirkti. Taip ugnis buvo suvaldyta greičiau ir žmonės patyrė mažiau nuostolių”, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
Tačiau dažnai būna situacijų, kai reikalinga ilgalaikė pagalba. „Pavyzdžiui, kai išvykstate arba ketinate ilgiau nebūti namuose, galite paprašyti kaimynų prižiūrėti namą, patikėti jiems palaistyti augalus ar pasirūpinti augintiniais. Karantino metu daug girdime apie kaimynų iniciatyvas aprūpinti maistu ir kitomis būtinomis prekėmis vyresnio amžiaus ar susirgusius kaimynus“, – pasakoja V. Katilienė.
Draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „Nielsen“ atlikta apklausa rodo, kad 6 iš 10 Lietuvos gyventojų nepalaiko artimų santykių su kaimynais ir apsiriboja tik pasisveikinimu. Tvirčiausius santykius su kaimynais užmezga regionų gyventojai – 14 proc. žmonių savo kaimynus laiko draugais. O beveik 5 proc. miestų gyventojų net nepažįsta savo kaimynų.
Nevykusios kaimynystės priežastys
V. Katilienės teigimu, dažniausia blogų kaimyninių santykių priežastis – triukšmas. Tai garsūs balsai už sienos, šunų lojimas, vaikų verksmas, televizijos, radijo ir kiti kasdieniai garsai, kurie trikdo kaimynų ramybę ir sukelia konfliktus.
Ji atkreipia dėmesį, kad kita dažna problema, su kuria susiduriama – kaimynų paliekama netvarka: šiukšlinimas ar nereikalingais daiktais užgriozdinamos butų laiptinės ir kiemas.
„Kaimynai didmiesčiuose patenka į konfliktus dėl vietų automobilių stovėjimo aikštelėse. Žmonės įrengia barjerus ir kitokias neteisėtas kliūtis, siekdami pažymėti savo automobilių stovėjimo vietas. Tačiau reikia prisiminti, kad pagal galiojančius įstatymus gyventojai turi teisę laisvai, be jokių leidimų naudotis žemės sklypais, kurie yra laisvai prieinami visuomenei, nėra įsigyti ar kitaip užimti, kad galėtų pasistatyti savo automobilius”, – pabrėžia draudikė.
Santykių gerinimas – kelias į saugumą
Pagrindinė gerų kaimyninių santykių taisyklė – abipusė pagarba, pradedant nuo smulkmenų, kaip pasisveikinimas ar laiptinės durų prilaikymas. Niekada negalite žinoti, kada patiems gali prireikti būtent kaimyno pagalbos.
„Jeigu jūsų santykiai su kaimynais yra įtempti ir nuolat kyla konfliktų, pabandykite su jais pasikalbėti. Tiksliai nurodykite, kas jums nepatinka, ir būkite pasirengę kompromisams. Žinoma, džiaugtumėtės, jei niekada nebegirdėtumėte trimito garso, kai kaimynų sūnus rengiasi muzikos pamokai, tačiau nėra protinga prašyti kaimynų visiškai nustoti triukšmauti. Susitarkite dėl realesnių priemonių, pavyzdžiui, kad tam tikru metu triukšmo būtų mažiau”, – pataria V. Katilienė.