Karščio pavojus augintiniams: kaip vasarą automobilyje turėtų keliauti keturkojai

16.07.2021

Naujausi pranešimai

  • 17.12.2024
    Audros nuostoliai didėja kas valandą: nuplėšti stogai, išgriautos tvoros, sudaužyti šiltnamiai ir nupūstos kepsninės
    Daugiau
  • 16.12.2024
    Apledėjusi kelio danga: kas gali apsaugoti vairuotojus ir pėsčiuosius
    Daugiau
  • 09.12.2024
    Prieššventinis laikotarpis – išbandymas emocinei sveikatai: kaip ja pasirūpinti
    Daugiau
Daugiau naujienų

Karštomis vasaros dienomis Lietuvos keliuose vis dažniau galima pamatyti kartu su šeimininkais automobiliu keliaujančius ir jų augintinius. Draudikai atkreipė dėmesį netinkamai automobilyje vežami gyvūnai kelia pavojų ir gali tapti skaudaus eismo įvykio priežastimi, todėl būtina pasirūpinti tinkamu jų keliavimu. Tuo tarpu veterinarijos gydytoja pabrėžė, kad augintinius lygiai taip pat kaip žmones kelionėse būtina saugoti nuo perkaitimo.

„Tyrimas parodė, kad 42 proc. Lietuvos gyventojų augina šunis. Toks pat procentas šunų šeimininkų mėgsta juos vedžioti ir kartu su augintiniu leisti laiką, todėl nenuostabu, kad dauguma žmonių vasarą keliaudami automobiliu augintinius vežasi kartu“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė.

Ji pabrėžia, kad šunų saugumu automobilyje privalu rūpintis visada, tačiau vasarą transporto priemonėje keliaujantiems augintiniams reikalingas ypatingas dėmesys. Vienas dažniausių šunų negalavimų užklupus karščiams yra perkaitimas. Net trumpam, oro temperatūrai įkaitus aukščiau 24-25 laipsnių šilumos, šuns negalima palikti transporto priemonės salone. Šeimininkas palikdamas praveria langus, tačiau nepraėjus nei 10 minučių automobilyje temperatūra įkais dešimčia, o kartais ir daugiau laipsnių. Tuomet atsiranda šilumos smūgio rizika”, – tvirtina A. Taraitienė.

Pasak klinikos „PetCity“ veterinarijos gydytojos Rugilės Ivoškaitės, augintinius nuo karščio reikia saugoti ypatingai, nes jo poveikis šunims ir kitiems naminiams gyvūnams juntamas netgi greičiau nei žmonėms. „Aukšta temperatūra automobilyje pavojinga, nes gyvūnas neturi vėsesnės vietos, kurioje galėtų pasislėpti nuo karščio. Jei šeimininkai palieka šunį vieną automobilyje, gyvūnas nespėja vėsintis, jo kūno temperatūra kyla ir prasideda perkaitimo procesai. Kuo ilgiau jie trunka, tuo didesnė tikimybė, kad jų padariniai bus nebeatstatomi. Esant itin aukštai 41.2°C - 42.7°C temperatūrai, atsiranda daugybiniai, negrįžtami organų pažeidimai“, – kalba veterinarijos gydytoja.

Pasak jos, augintiniui perkaitimas gali baigtis net mirtimi. Pastebėjus pasikeitusį šuns elgesį: energingumo sumažėjimą, vangumą, stiprų lekavimą, sutrikusią koordinaciją, viduriavimą, vėmimą ar ryškiai rožines gleives,

būtina kuo operatyviau gyvūną atvėsinti vandeniu ir kreiptis pagalbos į medikus. Jei gyvūno kūno temperatūra nepakyla itin aukštai, dažnu atveju gyvūnai pasveiksta paskyrus tinkamą gydymą.

R. Ivoškaitė pabrėžia, kad pastarosiomis dienomis pacientai į veterinarijos kliniką dažniau atvyksta dėl karščio sukelto vangumo ir apetito stokos, tačiau perkaitusių gyvūnų skaičius, palyginus su ankstesniais metais, yra sumažėjęs. Tikėtina, kad dėl augančio šeimininkų sąmoningumo ir žinių, kas nutinka gyvūnui palikus jį karštoje vietoje ilgesnį laiką, šią vasarą sulaukiame mažiau nuo perkaitimo kenčiančių augintinių. Žmonės išties domisi tinkamomis sąlygomis gyvūnų transportavimui. Šeimininkai rūpinasi augintinių saugumu karštomis vasaros dienomis ir drąsiau naudoja jų vėsinimui skirtas priemones – kilimėlius, liemenes, žaislus”, sako R. Ivoškaitė.

Pasak veterinarijos gydytojos, karščių metu šeimininkai pastebi sumažėjusį apetitą bei aktyvumą, kurie dažnu atveju atsistato temperatūrai nukritus. Jos teigimu, įprastai dėl to nieko daryti nereikia, tik gyvūnui padėti atsivėsinti.

Kondicionierius gali apsaugoti šunis nuo perkaitimo, sumažindamas aplinkos temperatūrą automobilyje. Tačiau jautriems, kvėpavimo takų susirgimų turintiems šunims oro kondicionierius gali sukelti ir nemažai rūpesčių. Gyvūnai, kaip ir žmonės, dėl per didelės temperatūrų kaitos ar dėl pernelyg šalto oro gali peršalti. Lengvas peršalimas dažnu atveju praeina savaime ir nereikalauja gydymo, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai peršalimas perauga į ūmias infekcijas, kurios reikalauja intensyvaus gyvūno gydymo”, pasakoja R. Ivoškaitė.

Gydytoja, kalbėdama apie karščius, primena, jog, kaip ir žmogui, taip ir mūsų mylimam keturkojui, ypatingai reikalingas švarus geriamas vanduo. Reikėtų juo pasirūpinti ne tik būnant namuose, bet ir išvykų ar kelionių metu.

„Išvykus į kelionę su augintiniu automobiliu nepamirškite sustoti ir leisti gyvūnui pasivaikščioti, nepalikti jo automobilyje karštomis dienomis“, pataria gydytoja. R. Ivoškaitė rekomenduoja gyvūno gausiai nešerti prieš kelionę, nes taip galima išvengti pykinimo kelionės metu.