Požiūris į šunį kaip sargą Lietuvoje gajus, tačiau jis pamažu keičiasi. Tyrimas parodė, kad 26 proc. mūsų šalies žmonių būsto ir jame esančio turto saugumą patiki namuose laikomiems šunims, 41 proc. visuomenės pasikliauja spynomis. Draudikai pastebi, kad šunis-sargus gyventojų namuose pamažu keičia elektroninės namų saugumo priemonės. Pastaraisiais metais labiausiai išaugo visuomenės dalis, būstą saugantis namuose įrengta signalizacija.
Šunys namus saugo mažiau
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, šunys ne tik Lietuvoje yra tarp trijų populiariausių namų apsaugos būdų, tačiau kasmet taip manančių nuosekliai mažėja.
„Būsto draudimas, saugios spynos ir šunys yra patys populiariausi namų saugojimo būdai. Nuomonė, jog šuns reikia apsaugai nuo vagių, darosi vis retesnė, žmonės dažniau įsigyja šunį kaip draugą, kompanioną ar netgi šeimos narį. Prieš kelis dešimtmečius būsto apsaugos priemonių buvo kur kas mažiau, todėl šuns laikymas buvo vienas efektyviausių namų saugojimo būdų. Taigi, dėl šios priežasties negalime stebėtis, jog kai kurie žmonės saugaus būsto be keturkojų neįsivaizduoja“, – sako V. Katilienė.
Draudikė atkreipė dėmesį, kad šunų, pakabinamų spynų ir tvorų aplink namus vaidmenį saugant žmonių būstą ir jame esantį turtą pastaraisiais metais mažina technologijomis paremti sprendimai ir kompleksinės namų saugojimo priemonės. Anot jos, ši tendencija dabar labiau matoma didžiuosiuose miestuose, tikėtinas jos populiarėjimas ir kitose šalies dalyse.
Padidėjo apsidraudusiųjų dalis
Namų saugumui, pasak V. Katilienės, vis dažniau pasirenkamos elektroninės saugos sistemos. „Jos populiarėja, nes kasmet didėja šių sistemų įvairovė, jos tampa pigesnės ir modernesnės. Be to, gyventojai supranta, kad vienos – patikimiausios – priemonės apsaugoti namus nėra, todėl dažniau renkasi kompleksinius sprendimus – apdraudžia būstą, naudoja saugias spynas ir saugos sistemas. Gyventojai vis dažniau šalia draudimo bei fizinių turto apsaugos priemonių diegia ir elektronikos sprendimus – namuose įsirengia signalizacijas, teritoriją saugo kameromis, pasirūpina dūmų detektoriais“, – pasakojo draudikė.
Tyrimas parodė, kad 59 proc. Lietuvos žmonių namus apdraudžia. „Trečius metus iš eilės tai – populiariausias namų apsaugos būdas. Šią tendenciją siejame su didėjančiu žmonių supratimu, kad brangiausią turtą saugoti yra privalu“, – tvirtina draudimo bendrovės atstovė.
Per metus labiausiai išaugo (nuo 19 iki 24 proc.) visuomenės dalis, kuri būstą saugo namų signalizacijomis. 17 proc. Lietuvos gyventojų turto nesaugo jokiomis priemonėmis.
Lietuvos gyventojų namų saugojimo tendencijas atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu šių metų vasario mėn. „Nielsen IQ“ atlikta reprezentatyvi apklausa.