Naujausi duomenys: dūmų detektorių lietuvių namuose gerokai mažiau nei pas latvius ir estus

14.10.2021

Naujausi pranešimai

  • 17.12.2024
    Audros nuostoliai didėja kas valandą: nuplėšti stogai, išgriautos tvoros, sudaužyti šiltnamiai ir nupūstos kepsninės
    Daugiau
  • 16.12.2024
    Apledėjusi kelio danga: kas gali apsaugoti vairuotojus ir pėsčiuosius
    Daugiau
  • 09.12.2024
    Prieššventinis laikotarpis – išbandymas emocinei sveikatai: kaip ja pasirūpinti
    Daugiau
Daugiau naujienų

Mažiausiai Lietuvos žmonių, lyginant su kitų Baltijos šalių gyventojais, namuose turi įsirengę dūmų detektorius. Naujausi duomenys rodo, kad šiuos įrenginius gyvenamosiose patalpose yra sumontavę 66 proc. mūsų šalies, 78 proc. Latvijos ir net 91 proc. Estijos gyventojų. Nuo dūmų detektorių paskelbimo privalomais Lietuvoje praėjo pusketvirtų metų, Latvijoje jie privalomi nuo 2020 m., Estijoje – nuo 2009 metų.

„Mūsų ilgamečiai tyrimai rodo, kad būstas yra brangiausias žmogaus turtas. Auga ir žmonių rūpestingumas – dėmesys draudimui, fizinei apsaugai, gerai kaimynystei, kitoms prevencinėms priemonėms. Dūmų detektoriai turėtų būti būtiniausių priemonių sąraše. Tačiau naujausi duomenys atskleidžia, jog Lietuvos visuomenė mažiausiai tarp visų Baltijos šalių gyventojų rūpinasi apsauga nuo gaisro: tik kiek daugiau nei du trečdaliai žmonių yra sumontavę jau kelis metus privalomą priemonę“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ vadovas Marius Jundulas.

M. Jundulas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje detektorius įsirengusių žmonių skaičius nežymiai auga. Praėjusiais metais šią apsaugos nuo ugnies priemonę prisipažino turintys 59 proc. apklaustųjų. Pasak draudimo bendrovės vadovo, optimizmo suteikia faktas, jog dešimtadalis apklaustųjų šiemet teigia ketinantys įsirengti detektorius.

M. Jundulas akcentuoja švietimo svarbą: „Prieš įvedant šį reikalavimą mūsų šalyje buvo daug kalbama apie detektorių naudą, jie buvo išdėlioti labiausiai matomose prekybos centrų vietose. Mes patys šimtus įrenginių esame padovanoję klientams Baltijos šalyse. Norint pasiekti kuo daugiau žmonių, nereikėtų paleisti šios temos iš akiračio“.

Pasak jo, gali būti, kad itin aktyvi šviečiamoji veikla padėjo pasiekti tokių gerų rezultatų Latvijoje, kur šiuos įrenginius namuose turi 8 iš 10 gyventojų. „Mūsų kolegos Latvijoje akcentuoja labai dideles valstybės ir verslo pastangas, informuojant apie šią saugumo priemonę“, – kalba M. Jundulas.

Draudimo bendrovės vadovo teigimu, Estijoje – situacija dar kitokia: 2009 metais privalomu pripažintą įrenginį gyvenamosiose patalpose turi 91 proc. visuomenės. „Estijoje žmonių rūpestingumas puoselėjamas jau daugiau negu dešimtmetį. Kitais metais šioje šalyje kai kuriose patalpose bus privalomi ir smalkių – anglies monoksido – detektoriai“, – sako M. Jundulas.

Pasak draudiko, gelbstint ne tik žmonių turtą, bet ir jų gyvybes dūmų detektoriai yra nepakeičiami. Bendrovės patirtis rodo, kad laiku gautas pranešimas apie ugnies pavojų padėjo gyventojams sumažinti nuostolius ir išgelbėjo daug gyvybių. Reprezentatyvias Lietuvos gyventojų apklausas draudimo bendrovės užsakymu atliko bendrovė „NielsenIQ“ (2021 m.) ir „Spinter tyrimai“ (2020 m.).