Tvarumo sąvoka pastaraisiais metais vis dažniau vartojama verslo pasaulyje ir žmonių asmeniniame gyvenime. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad 77 proc. Lietuvos gyventojų kalbasi apie tvarumą ir draugiškumą aplinkai su šeimos nariais.
„Tvarumas prasideda nuo kiekvieno visuomenės nario apsisprendimo, kokie bus jo vartojimo įpročiai. Tyrimas parodė, kad suvokimas apie tai, jog turime tausoti išteklius ir rūpintis aplinka mūsų šalyje yra ganėtinai aukštas“,– atkreipia dėmesį draudimo bendrovės „Gjensidige” generalinis direktorius Marius Jundulas.
Bendrovės „Spinter tyrimai” atliktos apklausos duomenys rodo, kad apie tvarumą ir draugiškumą aplinkai savo šeimoje dažniausiai kalbasi aukštesnio išsimokslinimo apklaustieji. Retkarčiais šia tema namuose diskutuoja 18-45 m. amžiaus kaimo vietovių gyventojai.
Tvarumo šaknys – šeimoje
Draudimo bendrovės vadovo teigimu, tvarumo pradas visuomenėje yra šeima: joje užsimezga ne tik pokalbiai, bet ir formuojasi tam tikri įpročiai. „Šeimoje auga ir nauja mūsų visuomenės karta, kurios požiūris į tvarumą taip pat kuriasi pagal šeimos tradicijas“, – kalba „Gjensidige“ generalinis direktorius.
Jo teigimu, tvarumo, atsakingo vartojimo ir draugiškumo gamtai įpročiai perduodami iš kartos į kartą. „Dauguma pamename savo senelių, tėvų namus, kur nebuvo švaistomas maistas, o daiktai taisomi, užuot juos išmetus. Šie įpročiai tampa pagrindu, kai žmonės pradeda kurti savo gyvenimą“, – sako M. Jundulas.
Pasak draudimo bendrovės vadovo, dėmesys tvarumui asmeniniuose veiksmuose dažnai apima ir tokį patį požiūrį profesinėje kasdienybėje. „Atsakingai apgalvoti pirkinių krepšelį, objektyviai įvertinti kiekio poreikį, rinktis ilgaamžiškesnius pirkinius, neviršyti finansinių galimybių ir stengtis atsisakyti kaupimo. Tai tik pirmieji tvaresnės elgsenos žingsniai asmeniniame gyvenime, kurie darbinėje aplinkoje virsta popieriaus, segtuvų, vienkartinių indų ir kitų perteklinių daiktų atsisakymu, šiukšlių rūšiavimu, vandens, kuro bei elektros išteklių taupymu“, – pabrėžia M. Jundulas.
Įpročiai persikelia į profesinį gyvenimą
Bendrovėje „Gjensidige“ dirbantiems žmonėms tvarumo tema yra labai artima. Šių metų sausį atlikta vidinė „Gjensidige“ apklausa parodė, kad 94 proc. darbuotojų namuose kalbasi apie tvarumą. Tame tarpe dešimtadalio darbuotojų namuose draugiškumo gamtai temas aptarti skatina vaikai.
„Didžiuojamės kolegų nuostatomis ir darbe kuriame aplinką, kuri atitiktų mūsų žmonių gyvenimo būdą. Biuruose nuo 2017 m. nėra šiukšlių dėžių po darbuotojų stalais, įrengti geriamojo vandens čiaupai, o spausdinama tik specialiose patalpose. Prieš keletą metų įdiegėme elektroninę dokumentų valdymo sistemą, todėl popierinių kopijų poreikis bemaž išnyko“, – vardija draudimo įmonės vadovas.
Pasak M. Jundulo, darbuotojai yra nusiteikę ir toliau puoselėti gerus įpročius. Net 67 proc. darbuotojų artimiausiu metu ketina įtraukti tvaresnių pasirinkimų visose kasdienio gyvenimo srityse. Dar 17 proc. apsisprendę tai padaryti tam tikrais atvejais.
Draudimo bendrovės vadovo nuomone, ne tik namuose įgyti tvarumo įpročiai persikelia į visuomenės elgseną profesinėje plotmėje. Pasak jo, norisi tikėti, kad įmonės filosofija ir vertybės gali kurti teigiamus pokyčius ir darbuotojų asmeniniame gyvenime.
Reprezentatyvią 18-75 metų Lietuvos gyventojų apklausą atiko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Jos metu apklausta 1 015 respondentų.