Karas Ukrainoje Baltijos šalių gyventojams tapo sudėtingu emociniu išbandymu dar neatsigavus po įprastą gyvenimą pakeitusios pandemijos. Psichologo teigimu, dar nėra žinoma, kiek stipriai karas paveiks žmonių emocinę savijautą, tačiau aišku, jog padariniai neišvengiami. Dėl šių aplinkybių vis daugiau dėmesio darbuotojų emocinei savijautai skiria darbdaviai.
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje daugiau darbuotojų nei Latvijoje ir Estijoje jaučia darbdavių dėmesį jų emocinei savijautai. 26 proc. mūsų šalies žmonių teigia, kad jų darbdaviams rūpi darbuotojų emocinė sveikata. Dėmesio jai tvirtina sulaukiantys ketvirtadalis Latvijos ir penktadalis Estijos dirbančiųjų.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu šių metų vasarį „NielsenIQ” atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
„Emocijos yra mūsų veiklos variklis. Išsekę, jausdami nuolatinę įtampą ar nerimą ne tik negalime būti iniciatyvūs, kūrybiški savo veikloje, bet netgi paprastų veiksmų atlikimas gali tapti sudėtingas ir labai sunkiai įveikiamas“, – tvirtina „Žmogaus studijų centro“ partneris, psichologas Justinas Burokas.
Emocijos sustabdo gebėjimą dirbti
Tyrimo dalyviai, nurodę, kad darbdavys rūpinasi jų emocine sveikata, išvardijo kelias svarbiausias rūpinimosi apraiškas. Beveik du trečdaliai (58 proc.) lietuvių įvardija darbdavių pagarbą darbuotojų asmeniniam laikui. Tai mini daugiau negu pusė – po 51 proc. – Latvijos ir Estijos dirbančiųjų.
„Investicija į darbuotojų emocinę sveikatą yra viena labiausiai atsiperkančių investicijų, nes emocinį balansą jaučiantis darbuotojas gali sukurti didžiausią pridėtinę vertę sau, organizacijai ir klientui“, – tvirtina psichologas.
Tyrimo duomenys rodo, kad 42 proc. Estijos darbuotojų mini specialias, su emocine darbuotojų sveikata susijusias paskaitas ir seminarus. Tokia darbdavio suteikiama galimybe teigia galintys pasinaudoti 34 proc. Lietuvos ir 32 proc. Latvijos darbuotojų.
„Žmogaus studijų centro“ atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad COVID-19 pandemija padarė neigiamą poveikį žmonių emocinei būsenai – lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, smarkiai padaugėjo žmonių, nuolat patiriančių nerimą, įtampą, stresą, o emociniu perdegimu skundžiasi daugiau negu 20 proc. Lietuvos įmonių darbuotojų. Dar nežinome, kokią įtaką mūsų emocinei būsenai padarys karas Ukrainoje, bet galime prognozuoti, kad tai taip pat turės didelės įtakos mūsų patiriamo streso lygiui“, – sako J. Burokas.
Jo teigimu, savaime suprantama, kad karo kontekstas turi didžiulės įtakos darbuotojų darbo produktyvumui, efektyvumui, įsitraukimo lygiui, todėl dabar ypatingai turime rūpintis darbuotojų emocine sveikata.
Pagalba darbuotojams turi būti sisteminga
Tyrimo duomenys rodo, kad net 46 proc. Estijos darbuotojų, kurių darbdaviai rūpinasi darbuotojų emocine sveikata, teigia sulaukiantys darbdavio organizuojamų veiklų, kurios skatina geresnę savijautą. Lietuvoje tokiomis darbdavio organizuojamomis veiklomis teigia besinaudojantys 28 proc. Lietuvos ir 37 proc. Latvijos darbuotojų.
J. Burokas atkreipia dėmesį, kad pandemija pakeitė darbdavių elgseną. „Daugiau darbdavių užsako psichologų konsultacijas, mokymus, atlieka darbuotojų būsenos tyrimus. Labai norisi paskatinti darbdavius, kad jų siūloma pagalba darbuotojams būtų sisteminga. Tik tokiu atveju stebimi geriausi rezultatai. Pavyzdžiui, smagu, kai organizacijos neapsiriboja vienos valandos paskaita darbuotojams apie streso valdymą, bet investuoja į nuoseklų streso valdymo įgūdžių formavimą, vertina darbuotojų emocinę būseną organizacijoje reguliariai atlikdami darbuotojų būsenos tyrimus“, – tvirtina J. Burokas.
Tyrimo duomenimis, penktadaliui Estijos, dešimtadaliui Latvijos ir 9 proc. Lietuvos darbuotojų darbdavys apmoka vizitus pas psichologą.
Darbuotojai dažniau atsigręžia į darbdavius
Remiantis apklausos duomenimis, net 58 proc. Estijos darbuotojų gali pasinaudoti lanksčiu darbo modeliu – derinti darbą biure su nuotoliniu. Lietuvoje tokią darbdavio galimybę teigia turintys 54 proc. žmonių, Latvijoje – 47 proc. dirbančių gyventojų.
„Darbuotojų emociniai poreikiai pasikeitė: per pastaruosius dvejus metus išmokome derinti darbą biure su nuotoliniu, įveikėme nežinios laikotarpį. Darbdavių pareiga - padėti darbuotojams išlaikyti pusiausvyrą ir stiprinti atsparumą“, - kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Pasak M. Jundulo, tokio artimo karo situaciją išgyvename pirmąjį kartą. Todėl, kaip ir pandemijos atveju, darbdaviai turėtų drąsiai imtis atsakomybės už darbuotojų emocinę savijautą. „Norint užtikrinti produktyvų ir sklandų komandos darbą, darbuotojų emocine sveikata būtina rūpintis nuolat. Ir nors paprastai susidūrusi su sunkumais, nežinomybe ir stresu visuomenė atsigręžia į sau artimiausius žmones, šiandien dideles viltis darbuotojai deda ir į savo darbdavius“, – pabrėžia M. Jundulas.
Pasak jo, „Gjensidige“ ėmėsi įgyvendinti emocinės gerovės programą. Darbuotojams suteikiamos žinios ir praktiniai įgūdžiai, padedantys valdyti stresą, nusiraminti ir išlaikyti darbingumą, derinti darbą ir laisvalaikį, tinkamai pailsėti. M. Jundulas pabrėžia, kad tinkamas psichologinis balansas įmonėje padeda darbuotojams pasijusti saugiems, dirbti efektyviau ir kartu siekti užsibrėžtų tikslų.
Reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atlikta šių metų kovo mėnesį, apklausiant 4800 Baltijos šalių gyventojus.