Po dviejų metų pertraukos kelionių mėgėjai gerokai aktyviau planuoja atostogas užsienyje. Tyrimo duomenimis, šiemet atnaujinti keliones į svečias šalis ketina kas ketvirtas Baltijos šalių gyventojas. Mūsų šalies žmonės, lyginant su latviais ir estais, aktyviausiai keliavo į užsienį ir pandemijos laikotarpiu. Skaičiai rodo, kad gerokai mažiau lietuvių nei Latvijos bei Estijos gyventojų visiškai nekelia kojos svetur.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
Po dviejų vasarų – keliaujančiųjų svetur bumas
„Dvi vasaras praleidę suvaržytose keliavimo aplinkybėse Baltijos šalių žmonės šių metų artėjančiam šilčiausiam sezonui ruošiasi aktyviai. Nors pastaraisiais metais dėl pandemijos didžiajai daliai kelionių mėgėjų teko koreguoti keliavimo įpročius, tačiau matome, kad jie niekur nedingo. Žmonės iš anksto planuoja vasaros keliones į užsienį įprastomis kryptimis – Turkija, Graikija, Ispanija – bei egzotiškomis – Balis, Maldyvai, Filipinai. Tikėtina, kad keliavimas šiltuoju metų laikotarpiu šiemet grįš, o gal net ir pralenks ikipandeminį lygį“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak draudimo bendrovės atstovės, tokias vasaros perspektyvas iliustruoja ne tik žmonių noras po pertraukos aplankyti pasiilgtas vietas arba patirti naujų įspūdžių. „Norinčiųjų atostogauti užsienyje nebekausto abejonės dėl saviizoliacijos ir skirtingi šalių reikalavimai keliautojams. Be to, daliai žmonių atsirado nauja galimybė – darbas nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, svečiuojantis užsienyje, kurią žmonės noriai išnaudoja“, – sako V. Katilienė.
Tyrimo duomenimis, beveik trečdalis Baltijos šalių žmonių keliavimo svetur atnaujinimą tiesiogiai siejo su pandemijos pabaiga. 28 proc. Lietuvos, 27 proc. Latvijos ir 26 proc. Estijos gyventojų teigė į užsienį ketiną vykti tik pasibaigus pandemijai. Maždaug dešimtadalis Baltijos šalių visuomenės keliauti į užsienį vėl pradėjo praėjusiais metais.
„Nors praėjusiais metais beveik visose šalyse buvo taikomi pandeminiai ribojimai bei su jais susiję reikalavimai, tačiau vasaros metu dalis žmonių pasinaudojo COVID-19 susirgimų atoslūgiu“, – tvirtina V. Katilienė.
Tyrimo duomenys rodo, kad kelionių į užsienį pastaraisiais metais dalis Baltijos šalių keliautojų netgi nebuvo atsisakę. Taip elgėsi 16 proc. Lietuvos, 12 proc. Latvijos ir 11 proc. Estijos gyventojų.
Išvykstantieji vis labiau įvertina rizikas
Pasak V. Katilienės, didžioji dalis keliautojų, vykdami svetur, naudojasi medicininių išlaidų draudimu. „Mūsų bendrovės statistika rodo, kad dažniausiai užsienyje keliautojams prireikia skubios medicinos pagalbos sunegalavus ar susižalojus. Vienais atvejais užtenka gydytojo konsultacijos, po jos keliautojai užsienio vaistinėse įsigyja medikamentų. Prireikus daugiau pagalbos, žmonės vyksta į gydymo įstaigą, kur atliekami išsamūs tyrimai ir skiriamas gydymas“, – pasakoja draudikė.
V. Katilienės teigimu, į užsienį po pandemijos žmonės vyksta ne tik į poilsines ar pažintines keliones, bet ir dėl pamėgtų laisvalaikio užsiėmimų: nardyti, užsiimti sklandymu, jėgos aitvarų sportu, alpinizmu ir kitokia aktyvia ir rizikinga veikla. „Pastarieji mėnesiai parodė didėjantį keliautojų sąmoningumą – žmonės, priklausomai nuo kelionės pobūdžio, renkasi platesnę draudimo apsaugą. Taip pat pastebime, kad šiemet Baltijos šalių keliautojai vasaros atostogas planuoja iš anksto – jau pavasario pradžioje pirko keliones į užsienį ir kartu įsigijo kelionių draudimą“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
Reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa atlikta šių metų vasario mėnesį, apklausiant 4800 Baltijos šalių gyventojus.