Darbuotojų skatinimo priemonės: kas veikė iki šiol, nebevilioja

28.06.2022

Naujausi pranešimai

  • 17.12.2024
    Audros nuostoliai didėja kas valandą: nuplėšti stogai, išgriautos tvoros, sudaužyti šiltnamiai ir nupūstos kepsninės
    Daugiau
  • 16.12.2024
    Apledėjusi kelio danga: kas gali apsaugoti vairuotojus ir pėsčiuosius
    Daugiau
  • 09.12.2024
    Prieššventinis laikotarpis – išbandymas emocinei sveikatai: kaip ja pasirūpinti
    Daugiau
Daugiau naujienų

Keli pastarieji metai Lietuvos darbo rinkoje perbraižė darbuotojų skatinimo priemonių paveikslą. Darbdavio rūpestis komandos fizine ir emocine sveikata, investicijos į profesinį tobulėjimą bei lankstus darbo grafikas – priemonės darbuotojų motyvacijai, kurių svarba darbo rinkoje stiprėja. Organizacijose vis aktualesni tampa komandos narių gerovės užtikrinimo klausimai ir individualus dėmesys, kurio reikšmė šių dienų kontekste dar labiau išaugo.Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu šių metų vasarį „NielsenIQ” atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Emocinė ir fizinė savijauta – svarbiausia

Tyrimo duomenimis, 56 proc. šalies įmonėse ir organizacijose dirbančių žmonių kaip vieną svarbiausių motyvavimo priemonių įvardija sveikatos draudimą, kas antram darbuotojui aktualiausi darbdavio finansuojami profesiniai mokymai, 46 proc. apklaustųjų – galimybė nuotolinį darbą derinti su darbu biure.

„Dabartiniame darbo rinkos kontekste itin išryškėja „minkštųjų“ įmonės charakteristikų svarba.Tai – organizacinė kultūra, įmonės reputacija, atmosfera komandoje ir investicijos į darbuotojų geresnę sveikatą bei jų visapusišką tobulėjimą“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige” generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jis atkreipia dėmesį, kad lankstus darbo grafikas, darbuotojų suprantamas kaip jų skatinimo priemonė, Lietuvoje jau tapo naująja norma. „Ir darbdaviai, ir darbuotojai suvokia, kad lankstus darbas atėjo visiems laikams. Biuras išlieka organizacijos gyvenimo centru, tačiau jo paskirtis transformuojasi – į biurą ateiname susitikti su komanda, kuri sprendžia tam tikrus uždavinius. Šiandien biuras – tai skirtingai įrengtos erdvės, pritaikytos skirtingiems poreikiams ir veikloms“, – apie pokyčius kalba M. Jundulas.

Maistas ir transportas – mažesnės svarbos dalykai

Tyrimo duomenimis, kiek mažiau darbuotojams svarbios pramogos – įmonės organizuojami renginiai bei maistas. 29 proc. apklaustųjų kaip vieną svarbiausių motyvavimo priemonių įvardino įmonių šventes, 24 proc. darbuotojų – darbdavio siūlomus nemokamus pietus arba užkandžius.

Mažiausiai svarbios – transporto gerovės. Apklausos rezultatai rodo, kad mažiausia dalis – 18 proc. apklaustųjų – kaip skatinimo priemonę vertina nemokamą parkavimo vietą, o 16 proc. respondentų – tarnybinį automobilį.

„Aiškiai matome, kad prioritetas nuo bazinių žmogaus reikmių perkeltas link emocinės gerovės. Darbuotojams svarbiau, kaip jis jaučiasi įmonėje, kaip yra girdimas ir kokio grįžtamojo ryšio sulaukia. Baziniais poreikiais – maistu, transportu – didžioji dalis darbuotojų pasirūpina patys ir nemano tai esant reikšmingu privalumu. Šis pokytis darbo rinkoje, įvykęs per pastarąjį penkmetį, rodo darbuotojų vertybinius pokyčius ir vis svarbesnes atsakomybes, deleguojamas darbdaviams“, – teigia M. Jundulas.

Bendrovės „NielsenIQ“ reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant 1600 mūsų šalyje gyvenančių žmonių.