Lietuvos eismo dalyviai gerokai mažiau rūpinasi savo saugumu tamsiuoju metų laikotarpiu nei Estijos gyventojai. Pastarojoje šalyje kas antras gyventojas rudens ir žiemos mėnesiais nekelia kojos iš namų be atšvaito, šviesą atspindinčios liemenės ar kitų žmonių matomumą tamsoje gerinančių priemonių.
Draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa atskleidė Baltijos šalių gyventojų atšvaitų naudojimo įpročius.
Tyrimo duomenys rodo, kad eismo dalyvių požiūris į saugumą tamsiuoju metų laikotarpiu Baltijos šalyse itin skiriasi. Estijoje 46 proc. gyventojų visada dėvi atšvaitus ir neina į gatvę be šios matomumą gerinančios priemonės. Lietuvoje atšvaitus visada naudoja 35 proc., o Latvijoje – ketvirtadalis (24 proc.) žmonių.
Saugumas – pačių pėsčiųjų rankose
Pasak „Gjensidige“ Žalų vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, tyrimas atskleidžia realų vaizdą, atspindintį Baltijos šalių visuomenių požiūrį į savo saugumą.
„Eismo dalyviams turime periodiškai priminti, kaip svarbu patiems saugotis naktiniame kelyje. Deja, tik trečdalis Lietuvos gyventojų pasirūpina atšvaitais, išeidami tamsiuoju paros metu. Pėstieji mano, kad vairuotojai privalo juos pastebėti, tačiau avarijų ir nukentėjusiųjų statistika rodo, kad net ir nedideliu greičiu važiuojantis automobilio vairuotojas negali tinkamu metu pamatyti tamsoje einančių pėsčiųjų. Tik mūsų pačių atsakomybė ir pastangos lemia saugumą keliuose“, – sako V. Katilienė.
Draudimo bendrovės atstovės teigimu, yra apskaičiuota, kad kokybišką atšvaitą turintį pėsčiąjį mašinos artimųjų šviesų žibintai apšviečia maždaug už 120 metrų, o tolimosiomis šviesomis jis apšviečiamas už 250 metrų. To visiškai pakanka, kad vairuotojas spėtų sustabdyti.
Aprangoje – ir matomumo faktorius
V. Katilienės teigimu, šaltuoju metų laku žmonės rengiasi tamsiai, tad sutemus gatvėje tampa nematomais. „Išeitis labai paprasta: integruoti atšvaitus arba rinktis drabužius, turinčius šviesą atspindinčių elementų. Ypač svarbu pasirūpinti anksti rytais į ugdymo įstaigas tamsoje keliaujančiais vaikais. Jei vaiko kuprinė ar drabužiai turi šviesą atspindinčių elementų, net ir pamiršus atšvaitą, jis bus saugus“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad dažnai pėstieji, ypač moterys, atšvaitą prisisega prie rankinės dirželio. „Svarbu pastebėti, kad užsidėjus rankinę ant peties atšvaitas atsiduria po ranka arba netinkamoje kūno pusėje“, – sako Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.
V. Katilienė pabrėžia, kad atšvaitas turėtų būti dėvimas dešinėje, automobilio žibintų aukštyje. „Labai gerai, kai atšvaitas yra ant riešo ar blauzdos – tada vairuotojui lengviau pastebėti, kad priekyje yra judantis objektas“, – tvirtina draudikė.
Ji pabrėžia, kad atšvaitai, kaip ir kiti daiktai, dėvisi, todėl po 2-3 metų šį saugumą keliuose stiprinantį elementą būtina keisti nauju.
Dėmesingumo lygis – kintantis
Psichologė Inga Būdvytytė pabrėžia, kad žmogaus dėmesys turi savų ypatumų, kurie nulemia naktinės vairuotojų reakcijos greitį.
„Žmogaus reagavimas į kritinę situaciją, į pavojų kelyje užtrunka nuo 1 iki 3 sekundžių, o jeigu vairuotojas pavargęs, tai ir dar ilgiau. Tai nulemia vairuotojo reakciją į tamsoje pamatytą kliūtį – einantį pėsčiąjį. Važiuojant tamsoje vairuotojai visuomet būna kiek labiau įsitempę, nes sumažėja matomumas. Įtampa taip pat ilgina reakcijos laiką. Taigi vairuotojų dėmesys naktį tampa kitoks, todėl pėstiesiems vertėtų pasirūpinti savo matomumu ir nesitikėti, kad vairuotojas spės greitai sustabdyti automobilį”, – kalba I. Būdvytytė.
Skirtingos tyrimų studijos rodo, kad važiuodamas 40 km/val. greičiu, esant tam tikriems dėmesio trikdžiams, kelyje pasitaikius netikėtai kliūčiai, vairuotojas dar nuvažiuoja 11 metrų ir tik tuomet sureaguoja. Tamsiu paros metu kelyje pėsčiasis, apšviečiamas automobilio šviesomis, tampa matomas 30 metrų atstumu. Vairuotojas turi tik 1,3 sekundės, kad sureaguotų į susidariusią situaciją. O pėsčiasis su atšvaitu pastebimas jau 300 metrų atstumu ir vairuotojas jau turi 7 sekundes, kad apvažiuotų kliūtį ar kitaip išvengtų avarinės situacijos.