Ne tik šlapia ar slidi kelio danga, bet ir ilgėjantis tamsusis paros laikas sunkina eismo sąlygas bei didina eismo nelaimių riziką. Dėl šviesą sugeriančio asfalto transporto priemonių vairuotojams sunku pastebėti pėsčiuosius ar dviratininkus, o jei nedėvimas atšvaitas ar nėra tinkamų dviračio žibintų, žmogaus galima net nepastebėti.
Policijos duomenimis, iš visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, 21 proc. praėjusiais metais sudarė transporto priemonių užvažiavimai ant pėsčiųjų. Pernai šalies keliuose žuvo 28 pėstieji, 54 proc. – tamsiuoju paros metu. Sužeisti 633 eismo dalyviai, 23 proc. jų – tamsiuoju paros metu.
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, būti matomam tamsoje yra gyvybiškai svarbu. „Atšvaitus turėtų dėvėti ne tik pėstieji ar dviratininkai, bet ir automobilių vairuotojai, nes išlipę iš automobilio jie taip pat tampa pėsčiaisiais. Tačiau pėstiesiems ir dviratininkams itin svarbu priminti, kad atšvaitas ir privalomieji dviračio žibintai yra visiems puikiai prieinama investicija į žmogaus saugumą“, – sako V. Katilienė.
Ji eismą prilygina komandiniam žaidimui, kai kiekvienas eismo dalyvis turi sklandžiai ir sėkmingai atlikti savo vaidmenį, idant visi galėtų patekti ten, kur jiems reikia – iš taško A į tašką B. „Būtinybė būti matomiems galioja ir mieste, ir užmiestyje, ir kaimo vietovėse. Gyventojai turėtų rinktis ryškiaspalvius drabužius, dėvėti atšvaitus ar naudoti šviesą atspindinčias priemones. Jomis svarbu aprūpinti naminius gyvūnus, atitinkamai pažymėti mobilias pagalbines priemones, t.y. vaikų vežimėlius, dviračius, paspirtukus“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
Pėsčiųjų saugumui – būtina infrastruktūra
Lietuvos pėsčiųjų asociacijos prezidentas Eduardas Kriščiūnas atkreipia dėmesį, kad atšvaitų būtinybė išauga ten, kur nėra pėstiesiems tinkamai pritaikytos infrastruktūros.
„Atšvaitai pėstiesiems itin svarbūs vietose, kuriose nėra jiems pritaikyto atskiro šaligatvio ir tinkamo apšvietimo tamsiuoju paros metu. Pėstiesiems, ypač nevairuojantiems, nėra paprasta suvokti, kad jis yra nematomas. Todėl svarbus dėmesys ne tik atšvaitams, bet ir geresnei pėsčiųjų infrastruktūrai“, – sako Lietuvos pėsčiųjų asociacijos vadovas.
Pasak E. Kriščiūno, itin svarbu, kad žmonės greito eismo gatvėse galėtų judėti ne toje pačioje erdvėje kaip automobiliai. „Ypač užmiestyje pėsčiųjų ir automobilių keliai neturėtų sutapti. Lietuvoje itin svarbu gerinti pėsčiųjų saugumo sąlygas užmiesčio keliuose. Sektinas pavyzdys yra Danija, Švedija ir Nyderlandai, kurie, kaip ir mes, vadovaujasi Vienos kelių eismo konvencija ir pėstiesiems nedraudžia eiti dviračių takais neurbanizuotose teritorijose, tuo būdu nekurdami perteklinės infrastruktūros, bet suteikdami labiau pažeidžiamiems eismo dalyviams galimybę judėti saugiai“, – pabrėžia E. Kriščiūnas.
Didesnis atšvaitas – saugesnis
Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, į dar vieną svarbų aspektą. Jos teigimu, atšvaitų poveikio pėsčiasis gali ir nesuvokti, nes atšvaitas atlieka savo funkciją, o pėsčiajam ji yra nepastebima – niekas nesikeičia ir nieko nenutinka. Tačiau, pasak V. Katilienės, skirtumą tikrai gali pajusti vairuotojai, kurie žmogų su atšvaitu tamsiu paros metu, šviečiant artimosioms šviesoms, pastebi iš 130 metrų atstumo, o asmuo be atšvaito tampa matomas tik 30 metrų atstumu.
„Pasaulyje vis daugiau atsiranda stilingų atšvaitų alternatyvų, tačiau, renkantis madingą daiktą, reikėtų nepamiršti ir saugumo. Atšvaitas gali tapti saugumą padedančiu užtikrinti stiliaus elementu, tačiau reikėtų laikytis atšvaitams keliamų reikalavimų. Rinkitės sertifikuotą atšvaitą. Jis ant pakuotės privalo turėti nurodytą prekės pavadinimą „atšvaitas“, informaciją apie gamintoją, sertifikato ženklinimą CE EN 13356 (ant pakuotės ar gaminio), atspindinčio paviršiaus dydį leidžiamajame diapazone ir naudojimo instrukciją lietuvių kalba“, – pasakoja V. Katilienė.
Draudimo bendrovės atstovė rekomenduoja visuomet rinktis didesnį atšvaitą. „Kuo mažiau teksto ant atšvaito, tuo didesnis jo atspindintis paviršius. Naudojamą atšvaitą reikėtų keisti kas 1–2 metus ir kaskart, kai atšvaitas subraižomas ar išblunka. Pastebėtina, kad išblunka skalbimo metu prie drabužių prisiūtos atšvaito juostelės“, – sako draudikė.
Atšvaito patikrinimas – telefono žibintuvėliu
V. Katilienė pataria, kaip patikrinti, ar atšvaitas veikia. „Tai galima padaryti naudojant kišeninį arba išmaniojo telefono žibintuvėlį, pakeliant šviesos šaltinį iki akių lygio ir nukreipiant šviesą į atšvaitą. Jei atšvaitas veikia, šviesa bus aiškiai atspindima atgal“, – tvirtina draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė.
Ji primena, kad pėstieji visada privalo judėti kairiąja kelio puse, o tinkamiausia atšvaito dėvėjimo vieta – kojos kelio aukštyje važiuojamosios kelio dalies pusėje. „Dviratininkų bei pėsčiųjų matomumą itin pagerina saugos liemenė ar šviesą atspindinčios medžiagos detalės aprangoje“, – sako V. Katilienė.
Jos teigimu, be atšvaito tamsoje einančio žmogaus automobilio vairuotojas greičiausiai nepastebės arba pastebės jį tik tada, kai bus mažai laiko sureaguoti.