Sparčiai išpopuliarėję elektriniai paspirtukai Lietuvoje – jau ne laisvalaikio atributas, o pilnavertė transporto priemonė. Nuo rytdienos Vilniuje įsigalioja paspirtukų ir dviračių eismo ribojimai, apie juos svarstoma ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Nidos Kuršių marių pakrantėje elektrinių paspirtukų ir kitų elektra varomų transporto priemonių eismas jau yra uždraustas. Draudikai atkreipia dėmesį, kad šį sezoną paspirtukininkų traumų išties padaugėjo: dažniausiai jie nukenčia patys, tačiau dalį nelaimių sudaro susidūrimai su kitais eismo dalyviais – pėsčiaisiais, dviratininkais ir net automobiliais.
„Nuo rytojaus paspirtukai ir dviračiai negalės važinėti keliose centrinėse Vilniaus gatvėse, o jų eismas centrinėje miesto dalyje ir ant visų tiltų ribojamas bei mažinamas iki 12 km/val. Šios priemonės, ypač – sumažintas šių transporto priemonių greitis, padės apsisaugoti nuo skaudžių traumų, kurias pirmiausia patiria patys paspirtukininkai. Mažesnis greitis sumažins ir galimo susidūrimo su kitais eismo dalyviais, ir kritimo rizikas. Važiuojant mažesniu nei 12 km/ val. greičiu dviračių ir paspirtukų vairuotojai galės atidžiau vertinti eismo aplinką ir dažniau išvengti avarinių situacijų“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad šį sezoną fiksuojama ir kita opi su elektriniais paspirtukais susijusi problema, tai – jų palikimo vieta. „Galima teigti, kad mūsų miestuose – tiek centrinėse gatvėse, tiek „miegamuosiuose” rajonuose – yra įsivyravusi paspirtukų „numetimo“ kultūra. Mūsų fiksuojami įvykiai rodo, kad dėl netinkamai paliktų paspirtukų nukenčia ir pėstieji, ir dviratininkai. Todėl nuo šios dienos pradedamas diegti pokytis palikti paspirtuką specialiai paženklintoje elektriniams paspirtukams stovėti skirtoje zonoje taip pat padės saugiau jaustis visiems, kurie juda šaligatviais ir dviračių takais”, – tvirtina draudikė.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, beveik pusė visų paspirtukininkų traumų sudaro nosies ir galūnių kaulų lūžiai, ketvirtadalį – lūpos, smakro, plaštakos ar antakio siūtos žaizdos, po dešimtadalį – dantų nuskėlimai, čiurnos ir riešo patempimai. Kas trečias patyręs traumą yra vaikas ar jaunuolis iki 16 metų.
„Fiksuojame draudžiamuosius įvykius, kai paspirtukininkai susidūrę su kliūtimi ar nesuvaldę transporto priemonės dėl kelio dangos – duobių ar pasitaikius žvyrui – visu svoriu virsta veidu į asfaltą. Tokiais atvejais nukenčia nosis, lūpos, smakras ir priekiniai dantys. Neretai traumos priežastimi tampa ir atsitrenkimas į metalinį paspirtuko rėmą arba vairą, kai paspirtukininkas praranda pusiausvyrą ar nepaiso saugaus eismo reikalavimų“, – apie draudžiamuosius įvykius pasakoja V. Katilienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad saugaus greičio pasirinkimas ypač svarbus ne tik ant tiltų, bet ir leidžiantis nuo kalno. „Nesvarbu, ar kalnas didesnis, ar mažesnis, esame užfiksavę atvejų, kai paspirtukų vairuotojai nepasirinkę saugaus greičio verčiasi per galvą ir atsitrenkia į gatvės atitvarą ar asfaltą. Tokios nelaimės dažniausiai baigiasi galvos traumomis, todėl saugantis nuo skaudaus kritimo padarinių yra būtina dėvėti šalmą“, – pataria draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.
Pasak V.Katilienės, paspirtukų vairuotojai nelaimes patiria ir kirsdami važiuojamąją kelio dalį: „Jie ne tik kliudo sankryžoje ar per pėsčiųjų perėją einančius pėsčiuosius, bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai atsitrenkia į gatve judančius automobilius. Skaudžiai nukentėjo paspirtukininkas, kai kirsdamas važiuojamąją kelio dalį nepastebėjo ir užkliuvo už troso, kuriuo vienas automobilis vilko kitą“.
V. Katilienės teigimu, kol važiavimo elektriniais paspirtukais reglamentavimo tvarka mūsų šalyje dar yra kuriama, svarbu prisiminti, kad šiomis transporto priemonėmis važiuojantiems asmenims galioja Kelių eismo taisyklės ir būtina jų nepriekaištingai laikytis.