Lietuvos vairuotojai dažniau nei latviai ir estai augintinius automobiliuose palieka vienus

29.09.2023

Naujausi pranešimai

  • 19.11.2024
    Ramios kelionės: kaip išvengti streso oro uoste?
    Daugiau
  • 18.11.2024
    Šaltasis sezonas: kaip tinkamai paruošti automobilį žiemai
    Daugiau
  • 18.11.2024
    Vairuotojų sveikatos patikrinimas: nebėra laiko delsti
    Daugiau
Daugiau naujienų

Naminius gyvūnus auginantys Lietuvos vairuotojai dažniau nei latviai ir estai savo augintinius užrakina bei vienus juos palieka automobiliuose. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dažnu atveju toks elgesys yra pavojingas gyvūno sveikatai bei rizikingas transporto priemonės saugumui.

Tyrimo duomenys rodo, kad augintinių vienų automobiliuose niekada nepalieka 64 proc. Lietuvos, 70 proc. Estijos ir net 77 proc. Latvijos gyvūnus turinčių vairuotojų. Pastebėtina, kad mūsų šalies moterys (39 proc.) dažniau nei vyrai (32 proc.) rūpinasi augintinių gerove ir neužrakina jų vienų transporto priemonėse.

Įdomu pastebėti, kad daugiausiai naminių gyvūnų šeimininkų yra Latvijoje. Tik trečdalis apklaustųjų teigė neturintys augintinių. Lietuvoje jų namuose neaugina 44 proc., Estijoje – 45 proc. žmonių.

„Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp visų trijų Baltijos šalių žmonių augintinius automobiliuose palieka be priežiūros. Taip elgiantis dažnai neįvertinama, kad transporto priemonėse vieni palikti gyvūnai gali ir susižaloti, ir apgadinti automobilį. Esame užfiksavę atvejų, kai šunys ar katės užrakinti vieni apgadino transporto priemonės saloną, pažeidė automobilio stiklą, išjudino pavarų svirtį. Taigi, praktika rodo, kad toks gyvūnų šeimininkų elgesys gali baigtis dviguba žala, kai nukenčia ir augintinis, ir transporto priemonė“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Tyrimo duomenys rodo, kad 27 proc. Lietuvos žmonių gyvūnus vienus automobiliuose palieka trumpam, pavyzdžiui, užsipilant kuro degalinėse. Taip elgiasi po 17 proc. Latvijos ir 21 proc. Estijos gyvūnų augintojų.

V. Katilienė pabrėžia, kad šunų ir kitų augintinių saugumu automobilyje privalu rūpintis ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais. „Šunų šeimininkus raginame net ir pusvalandžiui stabtelėjus prie parduotuvės, automobilio viduje nepalikti augintinių, o pasiimti gyvūną su savimi. Jei taip pasielgti neįmanoma, vertėtų susilaikyti nuo pavojingo sprendimo palikti augintinį automobilyje. Gyvūną reikėtų saugiai palikti namuose“, – pataria V. Katilienė.

Veterinarijos klinikos „PetCity“ gydytojos veterinarės dr. Brigitos Zakarevičiūtės nuomone, remiantis tyrimo statistika, žmonių, kurie palieka gyvūnus vienus automobiliuose, visgi yra labai daug. „Vieno atsakymo, kodėl taip elgiasi gyvūnų šeimininkai, nėra, nes situacijų būna labai įvairių. Tačiau tikėtina, kad dažnu atveju žmonėms savo augintinius palikti transporto priemonės viduje atrodo patogiau ir saugiau nei gyvūną pririšti, pavyzdžiui, šalia prekybos centro ar degalinės”, – įžvalgomis dalinasi dr. B. Zakarevičiūtė.

Gydytoja veterinarė atkreipia dėmesį, kad gyvūnų palikimo užrakintoje transporto priemonėje rizikos dydis priklauso nuo dviejų dalykų – oro temperatūra ir gyvūno įpročiai.

„Jeigu diena šilta, gyvūnas automobilyje gali perkaisti ir gauti šilumos smūgį per kelias minutes. Pavyzdžiui, šunys, kitaip negu žmonės, neprakaituoja, tad negali pašalinti šilumos pertekliaus. Ištikus šilumos smūgiui, organai vienas po kito nustoja funkcionuoti ir galiausiai gali sustoti širdis”, – pasakoja dr. B. Zakarevičiūtė.

Gydytojos veterinarės teigimu, jei šuo turi išsiskyrimo baimę, jį palikus vieną automobilyje, tikėtina, kad augintinis lodamas ir draskydamas langus ar automobilio dureles susižalos bei patirs didelį stresą. „Tačiau jei diena vėsi ir šuo yra įpratęs ramiai laukti savo šeimininko, tada gyvūnas gali likti vienas automobilyje”, – kalba gydytoja veterinarė.

Tyrimo duomenys rodo, kad visada augintinius vienus automobiliuose palieka vos po 1-2 proc. Baltijos šalių gyventojų.

Draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių žmonių apklausą atliko įmonė „NielsenIQ”. Tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 4 800 Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų.