Rugsėjį prasidėjęs rudens treniruočių sezonas išaugino traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičių – ir vaikai, ir suaugusieji kenčia nuo raumenų patempimų, galūnių išnarinimų ar net menisko plyšimų. Ekspertai pataria, į ką atkreipti dėmesį, norint išvengti traumų ir saugiai grįžti į sporto rutiną.
„Žmonėms koją pakiša jų prisiminimuose išlikęs jausmas, jog sportuodami jie gali rinktis sudėtingiausius pratimus ir atlaikyti intensyvų krūvį, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Jei vasarą nesportavote, raumenys ir sąnariai prarado tonusą. Kūnas nėra pasiruošęs intensyvioms treniruotėms. Dėl to žmonės skundžiasi stipriais raumenų ir nugaros skausmais, dažniausiai – juosmens srityje. Atsiranda raumenų uždegimas, retesniais atvejais raumenys gali būti pažeisti. Pradėti reikėtų ramiai ir per dvi tris savaites atkurti atraminių raumenų grupių tonusą“, – kalba sporto klubo „Movement Lab“ vadovas ir asmeninis treneris Andrius Česnauskas.
Asmeninio sporto trenerio teigimu, traumos dažniausiai patiriamos tuomet, kai žmonės tinkamai neįvertina savo fizinio pajėgumo ir ištvermės ribų. „Salėje sportuojant su kardio treniruokliais kyla pavojus širdies ir kraujagyslių sistemai. Pulsas būna per aukštas, o apkrovos širdžiai – labai didelės. Žmonės, kurie nori numesti svorio, dažnai paiso mito, jog esant aukštam pulsui ir greitai bėgant, pavyks greičiau atsikratyti nepageidaujamų kilogramų. Deja, toks suvokimas kartais gali baigtis skaudžiais širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais“, – pabrėžia A. Česnauskas.
Dažniausios traumos – žaidžiant kamuoliu
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė atkreipia dėmesį, kad nuo mokslo metų pradžios vėl sportuoti pradėjusiems vaikams nauja pradžia reiškia gyvenimo ritmo pasikeitimą ir sportinės veiklos suintensyvėjimą, o į tai turėtų atsižvelgti visa šeima. „Pradėjus sportuoti uždarose patalpose, padaugėja traumų. Daugiausia sąnarių patempimų, smegenų sukrėtimų ir kaulų lūžių įvyksta grupinėse treniruotėse, taip pat užsiiminėjant lengvąja atletika ir kita aktyvia sportine veikla. Berniukai traumas patiria dažniau nei mergaitės, tas pats būdinga ir suaugusiesiems – vyrai susitraumuoja dažniau nei moterys“, – pasakoja draudikė.
Pasak A. Taraitienės, dažniausios situacijos, kuriose nukenčia sportuojantieji, yra treniruotėse žaidžiant kamuoliu patiriamos traumos. „Tai nelaimingi atsitikimai, užlipus ant pirštų, pargriuvimai, susidūrimai su kitais žaidėjais, pirštų sužalojimai gaudant kamuolį. Daugiausia nelaimių tokiose treniruotėse įvyksta žaidžiant krepšinį ir futbolą. Įprasti sužalojimai yra kaulų lūžiai ir smegenų sukrėtimai“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė.
Jos teigimu, asmens draudimas neapsaugo nuo traumų, tačiau gauta išmoka tampa finansine pagalba. „Svarbu žinoti, kad išmokos dydis priklauso nuo sutartyje nurodytos draudimo sumos. Klientui išmokama suma yra lygi asmens draudimo taisyklėse nustatytam procentui už konkretų kūno sužalojimą ar sveikatos sutrikdymą. Pavyzdžiui, draudimo suma 1 000 Eur, sužalojimo procentas 20 proc., taigi išmoka sudarys 200 Eur“, – paaiškina A. Taraitienė.
Draudžiantis asmens draudimu ji pataria su draudiku visada pasikalbėti apie savo šeimos sporto įpročius. „Kas iš šeimos narių yra tiesiog aktyvus – bėgioja ir važinėja dviračiu savo malonumui, o kas šeimoje dalyvauja sporto treniruotėse ir kokiu lygiu. Ši informacija turi būti nurodyta draudimo liudijime. Draudimo įmokos dydžiui įtakos turi ir sportinė veikla“, – tvirtina draudimo bendrovės atstovė.
Sportuoti lauke – naudingiau ir sveikiau visais metų laikais
Pasak A. Česnausko, žmonės turi sportuoti lauke ir kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, nes tai yra sveikiau ir naudingiau jų organizmui, tačiau sportuojant rudenį reikėtų itin atidžiai rinktis sporto avalynę ir drabužius. „Po pertraukos pradėjus bėgioti anksti ryte, kai oro temperatūra žemesnė, yra tikimybė prisikvėpavus daug šalto oro įgyti peršalimo simptomus – gerklės skausmą, kosulį. Adaptacija tokiais atvejais irgi itin svarbi. Kuo lauke oras šaltesnis, tuo bėgiojant reikėtų apsirengti šiltesnius drabužius ir rūpintis, kad galūnės būtų šiltos. Dabar rytais bėgiojant dar nereikia pirštinių, kepuraitės ir kaklamautės, tačiau krentant temperatūrai ir rudeniui perkopus į antrąją pusę, šie drabužiai bus būtini. Avalynė turėtų būti pritaikyta tai sportinei veikia, kuria planuojate užsiimti“, – kalba asmeninis sporto treneris.
A. Česnauskas atkreipia dėmesį ir į kitą itin svarbų momentą, kurio privalo neužmiršti sportuojantieji lauke. „Viduje mes žinome grindų paviršiaus ir treniruoklių ypatumus, o lauke kiekvieną dieną patenkame į mažiau prognozuojamą aplinką. Treniruoklių paviršiai gali būti slidesni, gruntas – kiekvieną kartą skirtingas, todėl nuolat besikeičiančios ir mažiau nuspėjamos sportavimo sąlygos didina traumų riziką“, – sako sporto klubo vadovas.
A. Česnauskas teigia pastebintis ir džiaugiasi didėjančia Lietuvos visuomenės dalimi, kuri gyvena aktyviai, skiria dėmesio fiziniam aktyvumui ir stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Jis tikina, kad visi metų laikai yra tinkami pradėti sportuoti lauke. „Pradėti reikėtų nuo spartaus ėjimo pereinant į lengvą bėgimą, padaryti jėgos pratimų ir rinktis aktyvų judėjimą lauke atkreipiant dėmesį į oro taršą – atokiau nuo pagrindinių miesto gatvių. Pastaroji sąlyga yra svarbi, nes fizinio krūvio metu kvėpuojame labai intensyviai, o mūsų organizmui reikalingas kiek įmanoma švaresnis ir grynesnis oras“, – pabrėžia treneris.