Eismo nelaimė gali įvykti bet kuriame kelyje ar sankryžoje, tačiau autoįvykių statistika rodo, kad kai kuriose gatvėse jų koncentracija yra gerokai didesnė nei kitur. Draudikai atkreipia dėmesį, kad vairuotojai, važiuodami avaringiausiais kelių ruožais, turėtų būti gerokai atidesni ir atsakingai laikytis ne tik Kelių eismo taisyklių, bet ir dėmesingiau rūpintis jų pačių bei kitų eismo dalyvių saugumu.
„Didžiausia tikimybė pakliūti į eismo įvykį yra ten, kur intensyviausias automobilių srautas ir didesnis leistinas važiavimo greitis. Būtent todėl, mūsų bendrovės duomenimis, Ukmergės, Ozo, Geležinio Vilko gatvės ir Savanorių bei Laisvės prospektai yra avaringiausi Vilniuje“, – pasakoja draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų vadovas Agnius Gučius.
Mantra vairuotojams – skaičiavimas iki trijų
Vairuotojams, važiuojantiems šiomis gatvėmis, A. Gučius pataria būti ypač dėmesingiems rikiuojantis į kitą eismo juostą, tinkamai įvertinti kitų eismo dalyvių greitį ir atstumus iki jų. „Naudojantis vien šoniniais veidrodėliais yra tikimybė netinkamai įvertinti iš paskos gretima eismo juosta važiuojančios transporto priemonės greitį bei likusį atstumą iki jos. Tokiais atvejais pradėtas persirikiavimo manevras gali baigtis eismo įvykiu. Papildomą pavojų sukelia ir aplinkybės, jei kitas eismo dalyvis nesilaiko leistino greičio apribojimų. Judriose gatvėse reikia elgtis dar atidžiau: rikiuotis tik įsitikinus, kad tai netrukdys kitiems eismo dalyviams“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovas.
Itin svarbu tinkamai įvertinti atstumą iki priekyje esančios kitos transporto priemonės. „Intensyviu eismu išsiskiriančioje gatvėje reikia būti pasiruošus staigiai stabdyti, todėl būtina palikti užtektinai vietos, kad šis manevras būtų sėkmingas“, – sako draudimo bendrovės Transporto žalų skyriaus vadovas.
Viena rekomendacijų, kurios turėtų laikytis saugumu kelyje besirūpinantys vairuotojai, yra trijų sekundžių taisyklė. „Kai automobilis, važiuojantis priekyje, pravažiuoja tam tikrą objektą, pavyzdžiui, kelio ženklą ar kitą orientyrą, mintyse pradėkite skaičiuoti tris sekundes. Jei pasirinktą objektą privažiuosite greičiau, vadinasi, esate per arti kitos transporto priemonės“, – pasakoja draudikas.
Draudimo bendrovės atstovas atkreipia dėmesį, kad šis laikas turi būti ilginamas priklausomai nuo eismo sąlygų. „Esant šlapiai, slidžiai kelio dangai rekomenduojamas atstumas gali pailgėti net iki 10 sekundžių. Atstumas nuo kitos transporto priemonės sumažina eismo nelaimės riziką, todėl kiekvienu atveju reikėtų atsakingai įvertinti vairavimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad labiausiai eismo įvykių rizika didžiausiuose šalies miestuose išauga piko valandomis – ryte maždaug 8-9 val. ir apie 5-6 val. po pietų“, – tvirtina A. Gučius.
Važiuojamoji kelio dalis – ne pėsčiųjų zona
Pasak A. Gučiaus, intensyviu eismu išsiskiriančiose gatvėse neretai nesilaikoma reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei: ar sukant į kairę, ar apsisukant pirmenybė nesuteikiama tiesiai arba į dešinę sukantiems automobiliams.
Jis taip pat išskiria situacijas, kai eismo nelaimės nutinka automobiliui sustojus kelkraštyje: „Pernai išmokėjome 35 tūkst. eurų vairuotojui, kai į jo automobilį, sustojusį judrios gatvės pakraštyje, atsitrenkė kita transporto priemonė. Gedimų atvejais ar pasibaigus degalams įvyksta eismo nelaimės, kuriose, deja, nukenčia ne tik automobiliai, bet ir žmonės. Sustojus kelkraštyje reikėtų įjungti avarinį sustojimo signalą, visada dėvėti šviesą atspindinčią liemenę. Idealu, jei iš automobilio vairuotojas galėtų išlipti pro dešiniąsias transporto priemonės dureles.“
A. Gučiaus teigimu, išlipus iš transporto priemonės reikia pastatyti avarinio sustojimo ženklą. „Jeigu priverstinai sustojote ne gyvenvietėje, ženklą pastatykite už 50 metrų nuo automobilio. Gyvenvietėje trikampį statykite už 25 metrų. Venkite būti ant važiuojamosios kelio dalies, saugodami save pasislinkite į kelkraštį. Nepatariame patiems piltis degalus ar imtis remonto, geriausia kvieskite pagalbą kelyje, kurią vairuotojai įsigyja kartu su kasko draudimu”, – pabrėžia draudikas.
Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, mūsų šalies valstybinės reikšmės keliuose pernai susiformavo 38 juodos dėmės. Jose pastebimos pasikartojančios eismo įvykių tendencijos ir infrastruktūros trūkumai. Dažniausia (39 proc.) eismo įvykių schema juodosiose dėmėse, esančiose sankryžose, yra susidūrimai sukant į kairę ar apsisukant, o ruožuose – trečdalį eismo įvykių sudarė užvažiavimai ant pėsčiojo ar dviratininko.