Baltijos šalių gyventojai kelerius metus iš eilės svarbiausiu turtu įvardija savo būstą. Jis lietuviams ir Latvijos bei Estijos žmonėms svarbesnis už transporto priemones, išmaniuosius įrenginius, garso bei vaizdo techniką, senovines relikvijas ir grynuosius pinigus. Tyrimo duomenimis, namus, kaip svarbiausią materialiąją vertybę, išskiria 78 proc. Lietuvos, 82 proc. Estijos ir du trečdaliai Latvijos gyventojų. Todėl draudikai būsto paskolų gavėjams siūlo apsaugoti jų įsipareigojimus turėti būstą ir pasinaudoti draudimu, galiojančiu netekus darbo.
Įsigijus būstą – didesnis poreikis saugumui
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ kasmet tiria ir analizuoja, koks turtas svarbiausias Lietuvos, Latvijos bei Estijos žmonėms. Į pirmąją sąrašo vietą visų Baltijos šalių gyventojai nuolat iškelia būstą. Nors per metus jo svarba visose šalyse keliais procentais sumenko, tačiau būstas nuo kitų sąrašo pozicijų yra atitolęs daugiau nei dvigubai. Pastebėtina, kad būstą svarbiausiu turtu laiko visų amžiaus grupių žmonės.
„Namų svarbą žmogui išties būtų sunku kuo nors pakeisti ir dėl jų funkcinės būtinybės, ir dėl kainos, sumokamos įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Todėl įsipareigojimas turėti būstą kiekvienam jo savininkui atneša didelius, tačiau ne visada vien teigiamus finansinius ir emocinius pokyčius. Kadangi Baltijos šalių darbo rinka pastaraisiais metais yra itin dinamiška, svarbu imtis priemonių, padedančių apsaugoti žmonių finansinius įsipareigojimus ir tokiu būdu stiprinti visuomenės saugumo jausmą. Draudimo sprendimas, kurį teikiame būsto paskolą turintiems žmonėms, padeda jiems laikytis finansinių įsipareigojimų bei pasirūpinti savo šeimos gerove net ir finansinei situacijai neplanuotai pakrypus blogesne linkme“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Analitikos, skaitmeninių kanalų ir privačių klientų tarnybos vadovė Lijana Žmoginaitė.
Pasak L. Žmoginaitės, kiekvienas dirbantis žmogus iš anksto turėtų pasiruošti atsarginį planą: turėti santaupų, draudimą ar kitą lėšų šaltinį, kurį žmonės galėtų panaudoti ištikus neplanuotoms gyvenimo aplinkybėms ar itin pasikeitus ekonominėms sąlygoms.
Finansinius įsipareigojimus galima apdrausti
SEB banke būsto paskolą paėmusiems Lietuvos, Latvijos ir Estijos klientams „Gjensidige“ teikia nedarbo draudimo paslaugą. Šis draudimas padeda sumažinti finansinę naštą netekus darbo.
„Nedarbo draudimas leidžia išlaikyti finansinį stabilumą žmonėms, turintiems įsipareigojimų pagal paskolų sutartį. Netekus darbo šis draudimas gali apsaugoti nuo delspinigių mokėjimo už paskolos įmokos vėlavimą ir padėti išvengti streso, susijusio su paskolos grąžinimu. Darbo netekimas jau savaime yra labai sudėtinga situacija, taigi šis draudimas kritinėmis aplinkybėmis leidžia neprarasti gyvenimo kokybės. Praradus darbą, pavyzdžiui, bankrutavus įmonei, jai netekus veiklos licencijos ar abipusiu šalių susitarimu darbdaviui pasiūlius, apdraustasis kas mėnesį gauna draudimo išmoką, lygią jo sumokėtai kredito įmokai ar pasirinktai jos daliai”, – sako „Gjensidige” ekspertė.
Ji atkreipia dėmesį, kad periodinės draudimo išmokos kiekvieną mėnesį tiesiai į kliento banko sąskaitą mokamos net jei valstybė suteikia socialines garantijas.
„2023 m. duomenys rodo, jog šiemet „Saugaus kredito“ draudimu apsidraudė 57 proc. naujų paskolų gavėjų. Panašus skaičius vyrauja pastaruosius kelerius metus, norinčiųjų draustis didėjimą stebime nuo COVID-19 pandemijos pradžios. Tai rodo, kad gyventojai, prisiimdami finansinius įsipareigojimus, nori jaustis ramūs, kad nutikus netikėtoms gyvenimo situacijoms galės toliau mokėti kredito įmokas ir greta užgriuvusių bėdų nereikės spręsti dar ir finansinių klausimų“, – sako Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Draudimo apsauga galioja darbo netekus abipusiu susitarimu pagal darbdavio raštišką pasiūlymą darbuotojui, taip pat – darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir darbdaviui bankrutavus.
Įvykus draudžiamajam įvykiui taip pat skiriama 100 eurų draudimo išmoka už karjeros konsultacijas arba pagalbą rengiant gyvenimo aprašymą pagal pateiktus išlaidų dokumentus, pavyzdžiui, sąskaitą už suteiktas paslaugas, su įdarbinimo tarpininkavimo agentūra sudarytą sutartį ar mokėjimą patvirtinantį dokumentą.
„Šis draudimas sustiprina žmonių finansinį saugumą ir suteikia ramybės, kad sudėtingu gyvenimo laikotarpiu žmogus turės į ką atsiremti“, – sako L. Žmoginaitė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų sausį Lietuvoje registruota 162 tūkst. bedarbių – 7,8 proc. arba 11,7 tūkst. asmenų daugiau nei prieš mėnesį. Palyginti su situacija prieš metus, bedarbių skaičius mūsų šalyje yra didesnis 5,9 tūkst. arba 3,8 procento.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu reprezentatyvi „NielsenIQ“ Baltijos šalių 16-64 metų žmonių apklausa buvo atlikta praėjusių metų balandį, apklausiant po 1600 Lietuvos, Latvijos bei Estijos respondentų. Tyrimo paklaida – 2,45 proc.