Didžioji dalis eismo nelaimių įvyksta dėl vairuotojo klaidų, tai – netinkamai pasirinktas greitis, pirmumo nepaisymas, dėmesio stoka aplinkai ar manevravimas neatsižvelgiant į eismo sąlygas. Draudikai atkreipia dėmesį, kad, norint saugiau vairuoti ir būti pasiruošus netikėtoms situacijoms kelyje, itin svarbu atidžiai stebėti aplinką ir žinoti, kas vyksta aplink automobilį 360 laipsnių erdvėje.
„Vairuotojams ne tik būtina įvertinti priekyje esančius eismo dalyvius ar objektus, bet ir sekti situaciją transporto priemonės šonuose bei gale. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kelio būklę, numatyti staigaus stabdymo ar vairo pasukimo poreikį. Matydami galimas grėsmes, pavyzdžiui, prie sankryžos su šalutiniu keliu artėjantį kitą eismo dalyvį ar šaligatviu bėgantį šunį, vairuotojai gali pasiruošti netikėtumams. Tokiais atvejais kliūtis bus lengvai išvengiama. Tai ypač svarbu vairuojant naujoje vietovėje“, – pabrėžia draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.
Pasak A. Gučiaus, keliaujant nepažįstamu keliu vairuotojai susiduria su daugybe pašalinių trikdžių. „Norisi apžiūrėti įdomius, pirmą kartą matomus pastatus, akimis nulydėti retą automobilį ar kitą transporto priemonę, kurią dažnas stengiasi pamatyti iš arčiau, važiuodamas greta. Tokiais atvejais itin svarbu nepamiršti, kad net ir pasirinkus 40 km/val. greitį 3 sekundžių vairuotojo dėmesio atitraukimas nuo kelio automobiliui leis be žmogaus kontrolės nuvažiuoti net 33 metrus“, – įspėja draudikas.
Artėjant prie sankryžos, A. Gučius pataria užsiimti tą eismo juostą, iš kurios bus atliekamas manevras. „Jei juostos sužymėtos, tai padaryti – paprasta, tačiau jei tokio žymėjimo nėra, vairuotojas turėtų įvertinti kelio plotį ir, planuodamas sukti į kairę, užsiimti kairiąją kelio pusę. Tai neturi trukdyti priešais važiuojantiems ar į jūsų kelią sukantiems eismo dalyviams. Stovėdami ir laukdami galimybės įvažiuoti bei pasukti į kairę, automobilio ratus laikykite tiesiai. Jei į transporto priemonės galinę dalį įvažiuotų kitas automobilis, tuomet nebūsite išsviesti į priešpriešinę eismo juostą“, – sako draudimo bendrovės atstovas.
Žiedinėse sankryžose gelbėja papildomas ratas
Pasak A. Gučiaus, žiedinės sankryžos vairuotojams sukelia daugiau streso nei įprastos, todėl labai svarbu iš anksto pasirinkti eismo juostą, kuria vairuotojas ketina įvažiuoti į tokią sankryžą. „Jei eismo juostos nesužymėtos, stebėkite kitus eismo dalyvius. Jei per klaidą įvažiavote į netinkamą eismo juostą ir išvažiavimas iš žiedo jau yra dešinėje, o šalia jūsų tiesiai važiuoja kiti automobiliai, blogiausia, ką galite padaryti – sustoti ir bandyti persirikiuoti į dešinę bei pasukti ten, kur norite. Toks veiksmas sukels ne tik kitų vairuotojų pagrįstą nepasitenkinimą, bet ir avarinę situaciją. Todėl tokiais atvejais važiuokite sava juosta toliau ir netrikdykite eismo, nes dauguma žiedinių sankryžų suprojektuotos taip, kad jose be vargo galima apsukti ratą ir pataikyti į reikiamą išvažiavimą“, – pasakoja draudikas.
Greitkeliuose A. Gučius pataria atidžiai stebėti priekyje važiuojančias transporto priemones, jų greitį ir būti pasiruošus netikėtiems manevrams. „Reikėtų palikti tokį atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio, kad, reikalui esant, pavyktų saugiai sustabdyti, o kitos jus lenkiančios transporto priemonės turėtų galimybę saugiai įsilieti į jūsų eismo juostą“, – sako draudimo bendrovės Transporto žalų skyriaus vadovas.
Jo teigimu, saugų atstumą iki kitos transporto priemonės gali apskaičiuoti kiekvienas vairuotojas. „Važiavimo greitį reikėtų dalinti perpus ir gautą skaičių paversti metrais. Pavyzdžiui, jei vairuotojas važiuoja 80 km/val. greičiu, tuomet atstumas iki kitos transporto priemonės turėtų būti apie 40 metrų. Greitkeliuose taip pat labai svarbu stebėti aplinką ir žinoti, kas vyksta aplink automobilį 360 laipsnių erdvėje. Naudokitės galinio vaizdo veidrodėliais, stebėkite kitus eismo dalyvius. Greitkelyje – mažesnė tikimybė susidurti su aklojoje zonoje esančiu automobiliu nei mieste, tačiau taip atsitikus pasekmės dėl gerokai didesnio važiavimo greičio gali būti skaudesnės“, – pabrėžia A.Gučius.
Vairuotojai nuvertina lenkimo manevrą
Nors, pasak draudiko, lenkimas dažnai yra vertinamas kaip paprastas manevras, tačiau netinkamai pasirinkus jo metodą, laiką ir vietą, pasekmės gali būti skaudžiausios.
„Dažnai vairuotojai lenkia kitą transporto priemonę vietoje, kuri dėl reljefo ar dėl kitų ypatybių neleidžia vairuojančiam asmeniui matyti priekyje esančio kelio bei situacijos jame. Jie neretai daro ir kitą lenkimo klaidą, kuri gali baigtis eismo nelaime: privažiuoja itin arti prie priekyje lėčiau važiuojančios transporto priemonės. Tokia elgsena sukelia net tris papildomas problemas. Pirmiausia, lenkti ketinantis vairuotojas nebemato priekyje esančio kelio ir objektų jame. Be to, norint aplenkti kitą automobilį greitį tenka didinti jau išvažiavus į priešingą eismo juostą ir dėl to joje užtrunkama gerokai ilgiau. Trečia, nesilaikydami saugaus atstumo, lenkti ketinantys vairuotojai nėra pasiruošę tinkamai reaguoti į netinkamus priekyje važiuojančios transporto priemonės manevrus“, – vardija A. Gučius.
Jis lenkimui pataria ruoštis saugiu atstumu atsilikus nuo priekyje važiuojančio automobilio. „Tai lenkiančiam vairuotojui leis geriau matyti kelią ir eismo situaciją už priekyje esančios transporto priemonės. Jie priekyje ir gale eismo situacija tinkama lenkimui, junkite posūkį ir pradėkite greitėti dar važiuodami savo eismo juosta, tuomet, priartėję prie priekyje esančio automobilio, jau važiuosite didesniu už lenkiamąjį greičiu ir mažiau laiko praleisite priešingoje eismo juostoje. Negrįžkite į savo eismo juostą iš karto aplenkę kitą automobilį, palikite ir jam saugų atstumą“, – pataria draudimo bendrovės atstovas.